Ji pabrėžė, kad šalia socialinio draudimo pensijų sistemos, šaliai yra reikalinga alternatyvi sistema, kuri būtų patikima ir atitinkanti žmonių poreikius bei užtikrintų papildomą pensijų dalį senatvėje.
„Panašu, kad pensijų fondai gali klysti ir klaidas privalo ištaisyti. „BaltCap“ atvejis rodo, kad turime didinti antros pensijų pakopos patikimumą žmonių akyse ir grįžti prie tolesnio prezidento idėjos vystymo dėl galimybės gyventojams išsiimti dalį lėšų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėja.
Pasak jos, „BaltCap“ atvejis turėtų paskatinti valstybės atsakingas institucijas, pirmiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įsivertinti ir ieškoti galimybių dar labiau apsaugoti pensijų kaupėjus.
„Kalbu ir apie papildomus apsaugos mechanizmus, galbūt įpareigojimus fondams papildomus, investavimo viešinimą, draudiminius apsaugos mechanizmus“, – sakė prezidento patarėja.
„Ir patys pensijų fondai irgi turėtų nesislėpti kažkur šešėliuose, parodyti didesnę socialinę atsakomybę ir savo ruožtu inicijuoti veiksmus, kaip konkrečiai jie pagerins pensininkų santaupas, apgins jas, kaip apgins visus kaupiančių pensijai interesus“, – pridūrė ji.
Būtina didinti sistemos patrauklumą
Konstituciniam Teismui (KT) nagrinėjant, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja nuostatos, neleidžiančios žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutarties, I. Segalovičienė sako, kad nepaisant to, koks bus sprendimas, sistemos patrauklumą būtina didinti.
„Nepriklausomai nuo to, koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas, vis tiek patikimumą ir patrauklumą reikės didinti, viena iš šitų formų yra sudaryti sąlygas išsiimti dalį lėšų, (...) nes jeigu nieko nedarysime, tai žmonių nepasitenkinimas tik augs ir pasitikėjimas sistema mažės ir čia nėra išeitis“, – teigė prezidento patarėja.
KT praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar neprieštarauja Konstitucijai Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.
Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.
Teigiama, kad iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvos pensijų fondų valdymo bendrovės galėjo prarasti apie 3 mln. eurų investicijų.
Siūlymai drausti lošimų reklamą turi būti pagrįsti
Valdantiesiems ir kai kuriems kitiems politikams siūlant nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad turi būti gerai įvertintas tokių priemonių poveikis, be to, būtina pasitelkti ekspertus, kurie pagrįstų tokį galimą sprendimą.
„Kaip ir kiekvienas griežtinimas ar draudimas, turi būti gerai įvertinta per poveikio prizmę. Čia galioja bet kokiems sprendimams – jie turi būti grįsti įrodymais ir ekspertų įžvalgomis, kad nepaskatintume šešėlio ir nelegalių veiklų“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.
„Labai svarbu, kad nepultume strimgalviais, karštakošiškai siūlyti įstatymų pakeitimus, be to, čia nebūtų ta vieta, kur būtų vadovaujamasi pseudo motyvais, kurie labiau panašūs į norą žūtbūt kažką rodyti, aktyvumą, padaryti, siekti įspūdžio, kad sprendžiama problema ar nukreipti dėmesį nuo kitų svarbių problemos elementų“, – pridūrė ji.
Draudimas neturi būti priedanga
Be kita ko, prezidento patarėja pabrėžė, kad reklamos griežtinimu neturėtų būti pridengiamos kitos dešimtis milijonų eurų kazino pralošusio Šarūno Stepukonio ir „BaltCap“ istorijos silpnosios vietos.
„Vien tik lošimų reklamos griežtinimas neturėtų būti figos lapelis siekiant pridengti visos šitos istorijos grandinės silpnąsias vietas, ydas ir sakyti, kad viską padarėm“, – sakė prezidento patarėja.
„Turėtume matyti platesnį kontekstą, tikrai diskutuoti reikia ir tai viena iš priemonių, tačiau būtina įvertinti jos poveikį ir pasitelkti ekspertus, turėti pagrįstus įrodymus, kad mūsų sprendimai veiks“, – sakė I. Segalovičienė.
Seime praėjusią savaitę įregistruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą. Pataisų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos.
Azartinių lošimų įstatymo pataisomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis.
Tačiau Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė siūlo kelerių metų pereinamąjį laikotarpį sporto sektoriui, kuris netekęs lošimo įmonių lėšų turėtų laiko susirasti kitų rėmėjų, o visiškai reklamą čia uždrausti ji siūlo nuo 2028 metų sausio.
Parlamentarai apie siekius griežtinti reikalavimus lošimų reklamai arba ją iš viso uždrausti prabilo investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvusį partnerį Š. Stepukonį įtariant kazino pralošus milijonus eurų fondo įmonių lėšų, o lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ viešai bandant nusimesti atsakomybę.
Lošimų įmonės remia daugiau negu pusę LKL klubų, o kai kurių įmonės minimos klubų pavadinimuose: Kėdainių „Nevėžis-Optibet”, Utenos „Uniclub Casino-Juventus“, Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, Jonavos „CBet“. „Top Sport“ remia „Žalgirį“, „7bet“ – Vilniaus „Rytą“ ir Klaipėdos „Neptūną“. Įmonė „Betsafe“ yra LKL rėmėja.
