Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl nelaimės ištiktą pilietį valstybė paliko gydytis patį ir kokia yra sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo tvarka kariams.
Ruošdamasis normatyvams pasijuto blogai
2023 m. gegužės 4 d. vakarą Erikas ir ir jo žmona Vaiva namie ruošėsi vakarienei. Lietuvos kariuomenėje tarnavęs Erikas nuėjo į kitą kambarį pasportuoti, nes birželio mėnesį jis turėjo laikyti normatyvus. Staiga vyras pasijuto prastai.
„Jis nuėjo į kitą kambarį, padarė ar atsilenkimus, ar kažką kito, išėjo ir sako: „Man kažkas negerai, velku koją ir nematau viena akimi“. Jis išėjo į balkoną, pakvėpavo, nuėjo, nusiplovė veidą ir pasakiau, kad nueitų prigulti.
Atėjau po kelių minučių, nes dar atsakinėjau pacientams į žinutes, klausiau jo, kaip jaučiasi ir supratau, kad jam sutriko kalba. Dar kartą paklausiau jo: „Kaip tu jautiesi?“, jis man pakartojo, tai buvo necenzūriniai žodžiai, bet supratau, kad jis daugiau nieko pasakyti negali“, – pasakojo žmona Vaiva.
Vaiva – medikė, todėl greitai sumojo, kad tai gali būti pirmieji insulto požymiai. Ji nedelsdama iškvietė greitąją pagalbą, tad į medicinos įstaigą Erikas Norkus pateko greitai. Erikas nugabentas į Kauno klinikas, kur medikai jau buvo pasiruošę jo priėmimui.
„Mums labai pasisekė, sakė, kad klinikose budi vienas geriausių radiologų, dar paklausiau, ar aš galiu grįžti namo, sakė: „Taip, galite grįžti namo, mes čia užtruksime gerą pusvalandį.
Kai ruošiausi namo, Erikas jau buvo lyg ir atsigavęs, dar man susakė, kam turiu paskambinti, nes jis baiginėjo kursą ir turėjo paimti diplomus. Visiems suskambinau, pasakiau, ką turėjau, o jį išvežė į operacinę ir pasakė, kad paskambinčiau po poros valandų“, – prisiminė Vaiva.
Dvi savaites praleido komoje
Po operacijos Erikas nugrimzdo į komą. Vyras komoje praleido dvi savaites, reanimacijos palatoje sutiko ir savo 47-ąjį gimtadienį.
Jam pabudus iš komos situacija buvo sudėtinga: Erikas užsikrėtė auksinio stafilokoko infekcija, prasidėjo plaučių uždegimas, vėliau jis buvo perkeltas į neurologinį skyrių, ten jau pradėjo kiek reaguoti į aplinką.
Tada sekė kelias per daugybę gydymo įstaigų: iš klinikų jis perkeltas į LSMU Kauno ligoninę, vėliau – į Aleksoto slaugos ligoninę, kur praleido dvi savaites. Su kariuomenės pagalba skubos tvarka Erikas nugabentas į Palangos reabilitacijos centrą, kur prabuvo iki rugsėjo 15 dienos.
Tuo metu Erikos būklė šiek tiek pagerėjo, tačiau aplinkos, teksto suvokimas ir atmintis vis dar prasti, kalba ribota. Rašyti, skaityti buvęs kariškis negali iki pat šiandien.
„Paskui jam uždėjo atgal kaukolės kaulą ir tada chirurgai man pasakė: „Šiek tiek turėtų pradėti gerėti“. Visą pooperacinį laikotarpį jis praleido klinikose, paskui perkėlėme į Romainių slaugos ligoninę.
Čia jis prabuvo ilgą laiką ir prieš maždaug mėnesį jį perkėliau į globos namus, kadangi norint gauti reabilitaciją pakartotinai yra tokia tvarka, kad gulint stacionare negauni siuntimo“, – kalbėjo Vaiva.
Norėdami gauti pagalbos, susidūrė su sunkumais
Vaivos teigimu, nuo praėjusių metų gegužės 4 dienos į namus Erikas buvo grįžęs tik per Velykas.
„Buvau jį pasiėmusi nuo penktadienio iki pirmadienio. Atvažiavo kariuomenės bendradarbiai, padėjo įsisodinti, užnešti, nes butas nėra pritaikytas, antrame aukšte, laiptais reikia užnešti – viską padėjo Eriko bendradarbiai“, – pridūrė ji.
Visą tą laiką reikėjo ne tik rūpintis vyru – žmona pirko visas reikiamas priemones, rinko kiekvieną čekį, pildė prašymus, kad gautų vienkartinę išmoką. Jos žiniomis, ji turėjo siekti apie keturis tūkstančius eurų, nors tiksliai nežino, bet situacija priminė kuriozą.
„Buvo keistokas momentas, kadangi prasidėjo pragulos, turėjau greitai veikti ir pirkti čiužinį nuo pragulų, reikėjo pirkti šalmus galvai apsaugoti, nes, vis dėlto, kaulo nebuvo, smegenys buvo atvirame pavidale. Valstybė suteikia visas galimybes įsigyti reikiamas priemones pigiau, kai jau suformuotas visas paketas, suformuoti poreikiai, bet reikėjo pirkti, nelaukti, nes pragulos nelaukia, kol viską gausi. Viską darai už savo pinigus, bet man sakė: „Kad ir ką pirksi, rink čekius visą vasarą ir paskui priduosime prašymą“, – teigė buvusio kario žmona.
Kai Vaiva rugpjūčio pabaigoje paskambino valstybės institucijoms sužinoti, kada gali priduoti viską, ko reikia. Jai buvo aiškinama, kad gauti išmokos Eriko šeima jau nebespės, nes reikia surinkti daug papildomų dokumentų.
„Klausiau, gal galima tą padaryti keliais skirtingais etapais, svarbu prašymą parašyti ir pateikti čekius, o paskui jau viską surinksiu, nes posėdis, kaip ir visur kitur, vyksta kartą per mėnesį“, – pasakojo Vaiva.
Surinkti dokumentus ji spėjo iki rugsėjo mėnesio posėdžio, tačiau iškilo kita problema – Erikas jau buvo atleistas iš pareigų. Mat pagal visus normatyvus 120 dienų yra skiriamas nedarbingumas, vėliau karys atleidžiamas iš pareigų kaip netinkamas tarnybai ir perkeliamas į rezervą.
„Aš neteikiau čekių už laikotarpį, kai jis jau buvo išėjęs, pateikiau tik iš vasaros laikotarpio, kai jis dar buvo nedarbingume. Vilnius kaip ir paskyrė pašalpą, sakė, kad viskas yra tvarkoje, bet Kaune prašymas nepraėjo, nes posėdis vyko po to, kai jis jau buvo atleistas“, – prisiminė Vaiva.
Vaiva svarstė, galbūt rugpjūčio mėnesį, kai dauguma institucijų darbuotojų atostogauja, kažkas pamiršo anksčiau paminėti, kad reikės surinkti daugybę duomenų ir situacija būtų kitokia, tačiau tikina – padarė viską, ką galėjo.
Paaiškino, kaip apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos kariams
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškino, kad profesinės karo tarnybos kariai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl jiems sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžeto lėšų.
„Sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos biudžeto lėšų, kai jos neapmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (pvz., kai reikia karius ištirti, konsultuoti ar patikslinti diagnozę profilaktinių sveikatos patikrinimų ir karinės medicinos ekspertizės metu)“, – teigiama KAM komentare portalui tv3.lt.
Iš KAM skirtų lėšų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, kurios pasirašė sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK), suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos:
- tarnaujantiems kariams;
- atsargos kariams, kai jie buvo sužeisti dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu;
- paleistiems iš tarnybos šauktiniams, kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po pratybų, mokymų ar kitų užduočių vykdymo – kai jų sveikatos sutrikimas atsirado tarnybos metu.
„Išleistiems į atsargą kariams (kai jų sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu) – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams, dalyvaujantiems pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemoje, priklausomai nuo medicininių indikacijų, gali būti vieną kartą teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos (iki 21 dienos trukmės) Karių reabilitacijos centre Druskininkuose, už suteiktas paslaugas apmokant iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos lėšų. Šios paslaugos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 2 metus po kario išleidimo į atsargą dienos“, – nurodo ministerija.
Kitos išmokos ir kompensacijos
Pagal galiojančią tvarką įvykus nelaimingam atsitikimui tarnybos metu, taip pat pakeliui į/iš tarnybos, kariui „Sodra“ gali išmokėti šias išmokas:
- ligos išmoką;
- netekto dalyvumo vienkartinę kompensaciją (nuo 2024 m. darbingumo lygį keičia dalyvumo lygis, nurodantis žmonių galėjimą dalyvauti socialiniame gyvenime – red. pats.);
- netekto dalyvumo periodinę kompensaciją.
Ligos išmoka skiriama asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš jos arba profesinės ligos, kai įvykiai pripažintų draudžiamaisiais. Ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu. Išmokos dydis yra 77,58 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti.
Jeigu nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo arba profesinės ligos terminuotai netenka iki 20 procentų dalyvumo, jam išmokama netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija. Jos dydis yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Terminuotai netekus daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų dalyvumo, išmokama vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas netektas dalyvumas, jam išmokama trigubai didesnė netekto dalyvumo vienkartinė kompensacija.
Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų dalyvumo, jam mokama netekto dalyvumo periodinė kompensacija.
Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų dalyvumo, periodinė kompensacija mokama:
1) jeigu asmuo dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę socialinio draudimo netekto darbingumo ar negalios pensiją;
2) kai asmeniui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama socialinio draudimo netekto darbingumo ar negalios pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto dalyvumo periodinę kompensaciją, jam mokamas netekto dalyvumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos skirtumas.
Kariai gali kreiptis į Tarnybinio tyrimo komisiją
Jei nelaimingas atsitikimas įvyko ne tik tarnybos metu, kariui gali būti skiriama vienkartinė kompensacija iš KAM, nustačius sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybiniu pareigų vykdymu. Tai nustato KAM Tarnybinio tyrimo komisija.
„Kiekvienas karys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją dėl priežastinio ryšio tarp patirto sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo nustatymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtos komisijos veiklą reglamentuojančius nuostatus sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, kai karys sveikatos sutrikimą patiria vykdydamas tarnybines pareigas, t. y. vykdydamas pareiginiuose nuostatuose numatytas pareigas (funkcijas) ar jam įsakymu ar nurodymu nustatytą privalomą veiklą“, – paaiškina KAM.
Vienkartinė kompensacija iš KAM skiriama, jei:
- yra KAM Tarnybinio tyrimo komisijos išvada, nustatytas priežastinis sveikatos sutrikimo ryšys su tarnybiniu pareigų vykdymu;
- kariui buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas;
- nustatyta, kad kario sveikatai liko liekamųjų reiškinių (motorinių, sensorinių, psichinių sutrikimų) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai ar dėl sveikatos sutrikimo karys neteko darbingumo.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į sveikatos sutrikimo sunkumą (lengvas, apysunkis, sunkus) pagal atitinkamo kario laipsnio tarnybinį atlyginimą.
Kariams, patyrusiems traumą ar sužeidimą laisvu nuo tarnybos metu (jei sveikata sutriko ne dėl tarnybinių užduočių vykdymo), Lietuvos kariuomenės socialiniai vadybininkai teikia socialinio darbo vadybos paslaugas (informuoja, konsultuoja, tarpininkauja), išskyrus KAM skirtas socialines garantijas tarnybos metu sužeistiems ir patyrusiems traumų, taip pat turintiems sveikatos sutrikimų kariams.
