Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį surengus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto klausymus pateikta nemažai pastabų, o rengėjai paraginti tobulinti pataisas.
Pataisų iniciatoriai siekia, kad samanę bei kitus tradicinius gėrimus – iki 1 tūkst. litrų per metus – būtų leista gaminti tik kaimo turizmo sodybas turintiems ir grūdines kultūras auginantiems ūkininkams, kurių Lietuvoje yra apie 200.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas sako, kad projektas neatsako į klausimą, kaip kontroliuoti, kad nebūtų pagaminta daugiau gėrimo nei būtų leidžiama.
„Šiuo metu mes nematome patikimo būdo, kaip būtų galima kontroliuoti, kiek produkto faktiškai bus pagaminta (...) Projektą reikėtų tobulinti“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė Ž. Grekas.
Narkotikų ir tabako kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian teigia, kad projektas nepakeistas, palyginti su ankstesniu variantu, nėra numatytas gėrimo gamybos, laikymo, prekybos licencijavimas, dėl to šiuo metu apie jį diskutuoti yra sunku.
„Įstatymo projektas iš tikrųjų nė kiek nepatobulėjo. Nėra nei licencijavimo mechanizmo, nei pačių produktų pardavimo, įsigijimo, laikymo, gabenimo, atsakomybės mechanizmo. (...) Kad diskusijos būtų konstruktyvios, turėtų gimti kokybiškai naujas projektas, kartu su poįstatyminiais teisės aktais ir tada būtų galima vertinti kompleksiškai visus pasiūlymus“, – komiteto posėdyje sakė G. Belian.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovo pavaduotojas Emilis Ruželė teigia, kad projektas turi būti tobulinanas, nes kelia abejonių dėl sąžiningos konkurencijos – jis numato išskirtines sąlygas vienai mažai grupei.
„Mes matome aiškų konkurencijos iškraipymą: ta pati rinka, skirtingi reikalavimai, skirtingos sąlygos ūkio subjektams ir čia labai aiškiai išskiriama viena grupė, siaura, tiesą sakant, – ūkininkai, užsiimantys kaimo turizmo veikla. Galima būtų sugalvoti daug kitų smulkių verslų, kurie galbūt norėtų užsiimti tokia veikla“, – komiteto posėdyje sakė E. Ruželė.
Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas lobistas Mantas Zakarka sako, jog priėmus dabartinį projektą atsirastų galimybė piktnaudžiauti prisidengiant paveldu ir gaminti produkciją ne pagal tradicinių lietuviškų gėrimų receptūrą
„Mes galime turėti potencialią situaciją, kada X ūkininkas, kaimo turizmo sodybos savininkas nusipirks spirito ir iš to spirito padaręs mišinį jį pardavinės kaip naminį produktą, kas iš esmės nebus nei pas jį gaminta, nei iš jo kultūrų daryta, nei dar kažkas (...). Nes dabar įstatymo projekte pasiūlyta, kad iš esmės bet kokie alkoholiniai gėrimai iki 65 laipsnių stiprumo“, – kalbėjo M. Zakarka.
Jo teigimu, pataisos nenumato pakankamos gėrimų gamybos ir pardavimo kontrolės, tad įstatymu ateityje gali būti manipuliuojama, ypač kaime. Asociacijos vadovas siūlo numatyti aiškesnę kontrolę ir atsakomybę asmenims, kurie užsiimtų „naminukės“ gamyba.
„Aš suprantu norą neapkrauti pertekliniais reikalavimais, bet supraskite – ne megztas kojines gamins ir šis produktas, ypač kaimiškose vietovėse, juo gali būti manipuliuojama įvairiai, tad tam tikra kontrolė, jos užtikrinimas, mūsų vertinimu, turi būti“, – kalbėjo M. Zakarka.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis taip pat pabrėžė gėrimų gamybos ir prekybos kontrolę, kad regionuose būtų išvengta alkoholio sukeliamų problemų, kurių sprendimas tenka savivaldybėms.
Komitetas prie pataisų svarstymo grįš kitą savaitę. Anksčiau pataisoms pritarė Kaimo reikalų, tačiau paprieštaravo Sveikatos reikalų komitetai,
21 parlamentaro pateiktame įstatymo pataisų projekte teigiama, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo.
Seimas pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo svarsto daugiau negu dešimtmetį.