Vyriausybės vadovės teigimu, ateityje taip pat reikėtų pakeisti Konstituciją ir atsisakyti teisinės parlamentarų neliečiamybės, kai norima juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei automatiškai panaikinti parlamentaro mandatą įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui.
„Man atrodo, kad reikia trumpuoju sprendimu, ką dar šitas Seimas gali padaryti, tai yra priimti (Seimo) statuto pataisą, kad tokie balsavimai būtų atviri, tada visos šitos manipuliacijos baigtųsi, nes reikėtų atvirai pasakyti savo nuomonę (...) Manau, nėra ką čia slėpti, turi būti atviras balsavimas“, – ketvirtadienį interviu „Info TV“ sakė I. Šimonytė.
„O į ateitį žiūrint, nors tai yra konstitucinės nuostatos, bet apie tai reikia atvirai kalbėti ir tas nuostatas siūlyti, tiesiog keisti Konstituciją, kad nebūtų tos neliečiamybės, kuri kartais leidžia Seimo nariams slėptis, kai ateina generalinis prokuroras tam, kad atliktų tiesiog procesinius veiksmus, (...) ir tais atvejais, kai kalbame ne apie priesaikos sulaužymą, o gal net ir tais atvejais, kai kalbame apie priesaikos sulaužymą, nes Konstitucinis Teismas tai įvertina, bent kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad Seimui nereikėtų svarstyti šito klausimo papildomai, o mandato būtų netenkama automatiškai“, – kalbėjo ji.
Atmetė Nausėdos ir oponentų svarstymus
Premjerė atmetė politinių oponentų ir prezidento Gitano Nausėdos svarstymus, jog valdantieji galėjo susitarti su „darbiečiais“, kad dalis jų nepalaikys V. Gapšio apkaltos mainais už Darbo partijos frakcijos balsus per anksčiau vykusią apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
„Susitarti dėl ko? Kodėl reikėjo konservatoriams (...) dėl kažko susitarti su Darbo partija?“ – klausė Vyriausybės vadovė.
„Nei mes pardavinėjome Gražulį, nei Gapšį, nei čia iš viso, mano supratimu, yra derybų objektas. Kodėl konservatoriai turėjo tą daryti?“ – kalbėjo ji.
Premjerės teigimu, valdantieji Seime turi 73 balsus, o kad būtų panaikintas Seimo nario mandatas, už tai privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai.
Pasak I. Šimonytės, prezidentas turėtų verčiau paklausti kai kurių opozicijos atstovų, kodėl jie nėjo balsuoti per V. Gapšio apkaltą, nors viešai deklaravo ją palaikantys.
„Man atrodo, Gražulis buvo viso Seimo gėda, ir džiaugiuosi, kad Seimas sugebėjo šitą klausimą išspręsti. Gapšio buvimas Seimo nariu taip pat yra Seimo gėda, bet kodėl konservatoriai turėjo tartis dėl to, kad jo nepašalintų iš Seimo? Aš nesugalvoju jokios racionalios priežasties“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Anot jos, mandatą išsaugojęs V. Gapšys bet kokiu atveju negalės lankyti Seimo posėdžių, todėl anksčiau ar vėliau reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priesaikos sulaužymo.
„Jis yra formaliai Seimo narys, jis negalės lankyti posėdžių (...) turbūt tuomet kils klausimas pagal analogiją su Neringa Venckiene, ar toks Seimo narys yra nepažeidęs priesaikos. Turbūt tokį klausimą kažkuriuo metu taip pat reikės kelti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
2014 metais Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad N. Venckienė ilgiau nei metus be pateisinamos priežasties nesilankydama Seimo posėdžiuose sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Seimui praėjusį ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę V. Gapšiui, nes balsuojant už keturis nusikalstamos veikos epizodus nė už vieną jų nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti. Daugiausia už apkaltą buvo 75 balsai.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui lapkritį skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Politikas nuteistas dėl to, kad paėmė kyšį iš buvusio „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Kaip kyšis buvo suteiktos nuolaidos Darbo partijai už jos reklamą per rinkimus, o V. Gapšys pažadėjo paveikti bendrapartiečius, kad jie atliktų verslininko prašymus.
