„Manau, kad visos diskusijos yra galimos. Ir jeigu mes norime įgyvendinti tam tikrus sprendimus ir tam reikalingas tam tikro dydžio biudžetas. Tai žinoma, jeigu nebūtų palaikymo Seime kažkokiam elementui, tada galima svarstyti kitus“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Tų alternatyvų yra. Šis pasiūlymas leidžia gana sąžiningai naštą paskirstyti, bet jeigu pritrūks palaikymo vienam elementui, tai tada vietoje jo atsiras kiti. Ar jie atsiras iki rinkimų ar jau po, čia sunkiau pasakyti“, – pridūrė ji.
Taip pat premjerė paminėjo, kad jeigu kai kurios priemonės nesusilauks palaikymo, partijos galėtų atvirai pasakyti, kokie sprendimai joms priimtini.
„Matyt, kad kolegos, ypač opozicijoje, turi savo skaičiavimų. Turbūt koalicijos nariai irgi turi. Kad kažkas atsiras tikrai neabejoju. Bet būtų sąžininga prieš mokesčių mokėtojus pasakyti atvirai, už kokius sprendimus partijos yra pasirengusios balsuoti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
I. Šimonytė nekomentuoja žinių apie galimą G. Landsbergio kandidatūrą į EK: sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių
Įtakingam leidiniui „Politico“ įvardijus užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį galimu kandidatu į Europos Komisijos (EK) narius, premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja tokios spaudoje pasirodžiusios informacijos. Politikė į klausimus reaguoja juokaudama – „sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių“.
„Nepykite, bet tikrai turiu pasakyti, kad sulaukime balsų iš didžiųjų apylinkių, kaip sakoma. Europos Parlamento rinkimai yra birželio 9 dieną. Ir po Europos Parlamento rinkimų matysime, kokios politinės jėgos Europoje bendrai gavo pasitikėjimą, kas galės pretenduoti į Europos Komisijos postą. Noriu pabrėžti, kad ne paskutinį vaidmenį, sprendžiant dėl to, kas atstovauja arba kas yra kandidatai į komisarus, (...) vaidina Europos Komisijos pirmininkas. Labai tikiuosi, kad tai bus dabartinė Europos Komisijos pirmininkė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė, omenyje turėdama Ursula von der Leyen.
Visgi, jokių konkrečių potencialių Lietuvos kandidatų į EK pavardžių I. Šimonytė nekomentuoja ir kartoja, jog būsima Komisijos sudėtis priklausys ir nuo to, kas taps jos pirmininku.
„Jokių pavardžių tikrai nekomentuosiu šiuo metu“, – pabrėžė premjerė.
„Ar yra žmonių Lietuvoje, kurie galėtų būti Europos Komisijos nariais? Yra. Bet, man atrodo, visada reikia ieškoti žmogaus, kuris geriausiai gali vieną ar kitą darbą atlikti. Ir čia daug dalykų priklauso ne tik nuo to, ką galvoju aš, ką galvos Vyriausybė, ką galvos prezidentas ar prezidentė, ką galvos Seimas, bet taip pat ir nuo to, ką galvos būsimasis Komisijos vadovas, o labai tikiuosi – vadovė“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos baru.
Viešojoje erdvėje jau anksčiau spekuliuota apie tai, jog G. Landsbergis veikiausiai yra įvardijamas kaip realiausias kandidatas pakeisti šiuo metu kadenciją EK baigiantį komisarą Virginijų Sinkevičių, atsakingą už aplinką ir vandenynus.
Visgi, pats G. Landsbergis konkretaus atsakymo iki šiol nėra pateikęs – pernai lapkritį komentuodamas minėtus gandus ministras nurodė, jog tai jam nėra svarbiausias klausimas.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
