Inga Ruginienė pristatė Vyriausybės programą: vardijo, kokias išmokas planuojama didinti

„Tas pats ministras greičiausiai nepasiliks“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija sakė I. Ruginienė.

R. Mockų į ministrus delegavo „Nemuno aušra“.

Kaip rašė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) rugpjūčio pradžioje pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovo Mindaugo Kairio veiklai buvo daromas neteisėtas poveikis.

Naujienų portalo „Delfi“ duomenimis, ikiteisminis tyrimas atliekamas laikinojo teisingumo ministro R. Mockaus atžvilgiu, įtarimai tyrime kol kas niekam nepareikšti.

Ketvirtadienį Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti M. Kairio skundą dėl Vyriausybės jam skirto griežto papeikimo.

Skundu prašoma panaikinti pastarosios šių metų liepos 16 dienos nutarimą, kuriuo pareiškėjui M. Kairiui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Taip pat LKT vadovas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausti Vyriausybei priimti nutarimą dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos.

Teisėsauga M. Kairiui yra suteikusi pranešėjo statusą. Šis, be kita ko, neleidžia jo nušalinti ar atleisti iš pareigų.

I. Ruginienė sako, kad ministras veiksmų dėl M. Kairio ėmėsi sulaukęs profsąjungų skundų.

„Profsąjungos indikavo problemas Kalėjimų tarnyboje ir ministras sureagavo. (...) Prieš kelias dienas aš gavau profesinių sąjungų kreipimąsi dėl ministro pozicijos, (...) jie siuntė padėką, kad buvo čia ir dabar sureaguota“, – kalbėjo socialdemokratė.

BNS skelbė, kad griežtas papeikimas M. Kairiui skirtas R. Mockaus sudarytai komisijai nustačius, jog Kalėjimų tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio iki šių metų balandžio neteisėtai naudojosi tarnybiniu transportu, taip įstaigai padarydamas 2 tūkst. 156 eurų žalą.

Papeikimas LKT vadovui skirtas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimą, kai, anot komisijos, nepagrįstai pavesdamas inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M. Kairys sukėlė tarnybai 35,6 tūkst. eurų žalą.

M. Kairys šiuos ministerijos veiksmus sieja su beveik 57 mln. eurų vertės Šiaulių kalėjimo statybos konkursu, kurį Apeliacinis teismas birželį nurodė nutraukti dėl subjektyvių jo sąlygų.

Teisingumo ministras tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą skirti papeikimą neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.

Ruginienė sako, kad formuojant kitų metų biudžetą investicijos į gynybą gali būti didinamos, jei būtų toks poreikis.  

„Neabejotinai dėmesys gynybai išliks. Ir jeigu tai reikš, kad mes turėsime daugiau išleisti, tai, matyt, mes ir turėsime išleisti“, – ketvirtadienį Seime sakė I. Ruginienė atsakydama į konservatorių atstovės Gintarės Skaistės klausimą, kokių priemonių imsis subalansuoti kitų metų biudžetą. 

„Palaukime tos dienos, kai biudžetas (2026 metų – BNS) atsidurs Seime, tad ir pasižiūrėsime, koks jis bus tvarus, kaip bus subalansuota fiskalinė drausmė ir kaip tie rodikliai atrodys“, – teigė I. Ruginienė.  

„Lietuva yra pridavusi fiskalinį struktūrinį planą Europos Komisijai, kuris atitinka fiskalinės drausmės taisykles ir jame numatyta, kad Lietuvos struktūrinis balansas turėtų vidutiniškai jūsų kadencijos metu sudaryti minus 0,9. 2025 metų biudžete struktūrinis balansas yra minus 2,1 proc. Tai akivaizdu, kad mes turėtume mažinti išlaidas arba didinti valstybės pajamas“, – Seimo posėdyje kalbėjo G. Skaistė. 

Parlamentarės teigimu, mokesčių reforma garantuoja, kad kitąmet bus surenkama tik 0,7 proc. daugiau pajamų.  

„Tuo tarpu gynybos išlaidas planuojama didinti 2-3 proc. Akivaizdu, kad fiskalinės drausmės taisyklių atitikti negalėsime. Ne tik subalansuoto biudžeto neturėsime, neatitikti galime ir fiskalinės drausmės reikalavimų, nes planuojamos papildomos išlaidos tiek gynybai, tiek socialinei apsaugai nepadengia skirtumo“, – kalbėjo G. Skaistė.  

Lietuva kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5,25 proc. BVP, tačiau, kaip yra sakęs finansų ministras Rimantas Šadžius, gynybai bus skiriamos ne vien valstybės biudžeto lėšos, todėl tokia dalis neatsispindės biudžete. 

Liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen paklausta, kodėl nėra išreiškusi jokios pozicijos dėl antisemitiniais pasisakymais tarptautinio dėmesio sulaukusio Remigijaus Žemaitaičio ir į skandalus dėl verslo ryšių įsipainiojusio buvusio premjero Gintauto Palucko, I. Ruginienė sako neketinanti auklėti suaugusių žmonių.

„Negirdėjau jokio jūsų vertinimo dėl pagrindinio koalicijos partnerio R. Žemaitaičio, kurį JAV valstybės departamento ataskaitoje pažymėjo kaip žmogų, kuris žemino vienos žmonių grupės garbę ir orumą, skleidė neapykantą tautiniu pagrindu. Taip pat neteko girdėti jokio kritikos žodžio iš jūsų pusės dėl G. Palucko“, – posėdžio, per kurį buvo pateikta I. Ruginienės kandidatūra į premjeres, metu į socialdemokratę kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.

Savo ruožtu į ministres pirmininkes kandidatuojanti politikė pabrėžė visuomet siekianti išlaikyti pagarbius santykius bei palaikanti nuomonių įvairovę. Tuo metu auklėti suaugusius žmones, kaip pažymi I. Ruginienė – ne jos darbas.

„Aš esu už dalykiškus ir pagarbius santykius. Aš esu už tai, kad nuomonių įvairovė yra priimtina. Aš esu už tai, kad nuomonių įvairovėje mes turėtume pagarbiai priimti ir kitą nuomonę. Suaugusių žmonių aš neauklėsiu – jie patys turi daryti išvadas (…). Kolegos turės pasidaryti savo išvadas ir tegu juos vertina kiti“, – teigė socialdemokratė.

„Socialdemokratai sulaukė didelio visuomenės pasitikėjimo su šūkiu „valstybė, kuri veikia“. Tačiau dabar svarbu ne tik užtikrinti valstybės institucijų sklandų veikimą. Turime žengti žingsnį toliau ir siekti kurti valstybę, kuria piliečiai pasitiki, o valstybė pasitiki savo piliečiais. Kurkime valstybę, kuri pasitiki“, – prisistatydama parlamentarams ketvirtadienį kalbėjo I. Ruginienė. 

Pasak jos, tarp Vyriausybės programos tikslų didžiausias dėmesys bus skiriamas valstybės saugumui, ekonomikos augimui ir socialinei gerovei. 

„Jeigu dronai iš priešiškų valstybių gali įskristi į mūsų oro erdvę, jeigu pensininkai yra priversti išgyventi iš 500 eurų per mėnesį, jeigu jaunos šeimos neišgali įpirkti pirmojo būsto, o maisto banko paslaugomis naudojasi beveik pusė milijono gyventojų, akivaizdu – turime rimtai dirbti, kad visuomenė jaustųsi saugi tiek gynybos, tiek socialine prasme“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Prioritetas – Lietuvos saugumui

Kalbėdama apie būsimojo Ministrų kabineto prioritetus, I. Ruginienė akcentavo dėmesį valstybės saugumui. Pasak jos, neseniai vykę incidentai, kai į Lietuvą įskrido dronai iš Baltarusijos, rodo, kad šalis turi grėsmingus kaimynus. 

„Gyvename grėsmingoje kaimynystėje. Matome bandymus tikrinti mūsų budrumą ir pajėgumus. Neseniai įskridę dronai, matyt, yra ryškiausias ir visų dėmesį prikaustęs šios realybės įrodymas. Turime būti stiprūs, telkti tiek nacionalines, tiek tarptautines pajėgas, toliau stiprinti gynybos pajėgumus ir, kaip buvo sutarta Valstybės gynimo taryboje, padidinti gynybos finansavimą iki 5–6 proc. nuo BVP“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Svarbu užtikrinti oro erdvės saugumą, kad provokacijos netaptų pretekstu skaldyti visuomenę ir menkinti pasitikėjimą mūsų gynybiniais pajėgumais“, – pabrėžė ji. 

Ekonomika – valstybės kraujotaka 

Kandidatė į Vyriausybės vadoves pabrėžė ir būtinybę užtikrinti stiprią valstybės ekonomiką.

„Matau ekonomiką kaip valstybės kraujotaką. Jei ji stipri – galėsime finansuoti gynybą, socialines garantijas, švietimą. Seimo rudens sesijoje laukia pagrindinis darbas – priimti subalansuotą biudžetą“, – dėstė socialdemokratė.  

Pasak jos, siekiant šio tikslo, reikia skatinti verslo investicijas ir didinti vidaus vartojimą.

„Turime skatinti vidaus verslo investicijas ir didinti vidaus vartojimą, lengvinti sąlygas verslui investuoti. Toliau tęsime biurokratinės naštos verslui mažinimą ir gerinsime investicinę aplinką: „investicijų greitkelis“ sutrumpins biurokratines procedūras, o smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmenas sudarys palankias sąlygas verslo plėtrai. Sieksime, kad Gynybos fondo lėšos liktų cirkuliuoti Lietuvos ekonomikoje“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Turime užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę ir siekti įgyvendinti tvaraus ekonominio veikimo principus. Tai, ką statome šiandien, turi būti ilgaamžiška ir tarnauti ateities kartoms. Ekonominė plėtra bus tvari tik tada, kai ji bus vykdoma atsižvelgiant į vietos bendruomenių, visų mūsų piliečių, interesus“, – akcentavo politikė. 

Žada dėmesį socialinei apsaugai

I. Ruginienė pabrėžė, kad dėmesys turi būti skiriamas ir socialinei apsaugai. 

„Tai – mūsų vidinė gynybos linija. Dėmesys socialiai jautrioms visuomenės grupėms dėmesys kiekvienam Lietuvos piliečiui. Jei žmogus jaučiasi neapsaugotas, prarandamas pasitikėjimas valstybe ir jos institucijomis“, – kalbėjo dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė. 

„Tobulindami teisinį reglamentavimą, skatindami vietos valdžios iniciatyvą ir atsakomybę spręsti bendruomenės problemas, plėsime socialinių paslaugų ir pagalbos galimybes savivaldybėse, didinsime savivaldybių veiklos savarankiškumą“, – tikino ji. 

Pasak politikės, jos kadencijos metu būtų akcentuojama ir darbuotojų apsauga.

„Turime galimybę pasiekti, kad darbuotojai jaustųsi oriai, turėdami tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlyginimą. Žinau, ką reiškia ieškoti sprendimų su darbdaviais, darbuotojais ir jų atstovais. Todėl visada savo darbe pabrėžiau: sieksiu socialinio dialogo, sutarimo, visų interesų grupių įtraukimo“, –  dėstė I. Ruginienė.

Opozicija kėlė klausimus dėl gynybos finansavimo

Savo ruožtu konservatorius Mindaugas Lingė kėlė klausimus dėl I. Ruginienės ryžto skirti didesnį finansavimą gynybai. 

„Matyt, šalies prezidentas, pristatydamas jus į šias pareigas, ne be pagrindo išreiškė lūkestį, kad eisite vakarietišku keliu. Matyt, tų rizikų mato ne vieną, o rizikų, panašu, ir yra ne viena. Nors jūs šiandien deklaruojate 5–6proc. gynybai, bet jūs buvote vienintelė kandidatė vienmandatėje apygardoje sakiusi „ne“, kai buvote paklausta, ar pritariate, kad bent iki 4 proc. būtų didinamas šis finansavimas“, – plenarinių posėdžių salėje dėstė M. Lingė.

„Didžiausia rizika, kad formuojama Rusijai naudingiausia įmanoma koalicija. Jums būtų garbė, ar gėda vadovauti Rusijai naudingiausiems interesams atstovaujančiai koalicijai?“, – klausė konservatorius.

Tuo metu I. Ruginienė ragino neklijuoti etikečių ir patikino, kad ji yra pasiryžusi stiprinti valstybės gynybą.

„Pati esu dviejų vaikų mama. Dažnai užduodu klausimą sau pačiai kaip mama, kaip mes turėtume auklėti savo vaikus. Kartais man tikrai yra gėda būti čia, kai mes matome, kad mūsų aukščiausio lygio politikai stengiasi klijuoti etiketes. Labai norėčiau, kad mes su jumis surastume tam tikrus sąlyčio taškus, kad galėtume dirbti konstruktyviai ir gerai Lietuvos ateities labui“, – sakė kandidatė.

„Mano pasiryžimas stiprinti gynybą yra labai aiškus, kitos deklaracijos tikrai nebus. Jau dabar mes galime pasiekti 5,2 proc. nuo BVP gynybos finansavimo. Mes tą deklaruojame aiškiai. Galėsime skirti daugiau – tai tikrai bus prioritetas, skirsime daugiau. Kito atsakymo iš manęs nesulauksite“, – akcentavo ji.

Tokį I. Ruginienės atsakymą plenarinių posėdžių salėje palydėjo plojimai.

Socialdemokratė tikino apie galimus ministrus kalbėsianti tik po to, kai Seimas pritars jos kandidatūrai į Vyriausybės vadovus. 

„Apie visų ministrų personalijas kalbėsiu kitą savaitę, po to, kai gausiu Seimo pritarimą mano kandidatūrai. Visada sakiau, kad kiekvienai ministerijai, kiekvieno ministro pozicijai turiu po kelias pavardes, dėl to jaudintis tikrai nereikia. Ruošiuosi įvairiems variantams ir atėjus laikui visose ministerijose ministrai arba ministrės – bus“, – sakė I. Ruginienė. 

„Man tikrai yra aiškumas apie kandidatus, tam žingsniui labai rimtai ruošiuosi. Ministrai, kurie veikia dabar, jie dirba įprastiniu savo ritmu, Vyriausybės darbas nesustoja, planuojami susitikimai, planuojami darbai, vyksta kasdieniniai apsitarimai. Tas darbas nenutrūko ir nenutrūks, nepaisant to, ar vienoje, ar kitoje ministerijoje pasikeis vadovai“, – pabrėžė ji. 

Politikė sako prezidentui Gitanui Nausėdai norinti pateikti jau patikrintų asmenų sąrašą. 

„Labai svarbu turėti sutelktą ir stiprią Vyriausybę. Reputacijos klaidų nenorėčiau daryti, norėčiau prezidentui pateikti suderintą, patikrintų asmenų sąrašą, kad neturėtume įvairių nesusipratimų. Tačiau gyvenimas yra gyvenimas, visko gali atsitikti ir kiekvienas vadovas, rinkdamasis komandos narį gali būti įvairioje situacijoje. Ką galiu pažadėti, kad reaguosiu čia ir dabar. Jeigu taip atsitiks, kad kandidatas bus netinkamas – jis bus keičiamas kitu asmeniu“, – svarstė kandidatė.

Kaip skelbta, praėjusį ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui tvirtinti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iškeltą kandidatę į Vyriausybės vadoves I. Ruginienę.

Parlamentarai dėl naujosios premjerės turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuos atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatę į premjerus, ši ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Po savo kalbos, I. Ruginienės parlamentarai klausinėjo įvairių klausimų ne viena tema.

Mindaugas Lingė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai (konservatorių) frakcijos narys pasisakė, kad, nors premjerė deklaruoja, kad 5–6 proc. nuo BVP bus skirti gynybai, tam vienmandatėje apygardoje kandidatė į premjerus anksčiau nepritarė. Šiai akimirkai, I. Ruginienė atsakė, kad jos pasiryžimas stiprinti gynybą yra labai aiškus.

„Mano pasiryžimas stiprinti gynybą yra labai aiškus. Jokių kitų deklaracijų nebus. Šiuo metu jau pasiekėme 5,2 proc. nuo BVP, galėsime skirti ir daugiau – tai mūsų prioritetas. Kito atsakymo iš manęs neišgirsite“, – atsakė į M. Lingės klausimą ji. 

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad prezidentas vakar įvardijo galimus rizikos veiksnius, susijusius su I. Ruginienės aplinka ir prašė įvardyti, kas tai per veiksniai. Kandidatė į premjerus sako, kad šis klausimas turėtų būti adresuotas ne jai, o prezidentui.

„Man atrodo, šis klausimas turėtų būti adresuotas prezidentui. Eidama socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas praėjau patikrinimą, <...> gavau galimybę susipažinti su visiškai slapta informacija, turėjau pokalbius su prezidentu.

Mano patikra buvo griežtesnė nei daugeliui kitų, tačiau nesulaukiau nei priekaištų, nei užuominų apie kokias nors grėsmes“, – pasisakė I. Ruginienė.

„Kiekvienas centas, išleistas gynybai, turi būti išleistas atsakingai – tai yra įrašyta ir mūsų programoje. Plačiau reikėtų žiūrėti į auditus. Tęsdami darbą tikrai užtikrinsime, kad kiekvienas auditas būtų atliktas kokybiškai“, – pasisakė ji.

„Teikiu Ingos Ruginienės kandidatūrą į ministrės pirmininkės pareigas“, – ketvirtadienį plenarinių posėdžių salėje kalbėjo G. Nausėda. 

„Patirtis, sukaupta vadovaujant profesinėms sąjungoms ir atstovaujant darbuotojų interesams Trišalėje taryboje, leido jai atsiskleisti kaip ministerijos vadovei ir konstruktyviai bei kompromisų ieškančiai derybininkei.

Šios kandidatės savybės padėjo per trumpą laiką įgyvendinti tokią sudėtingą reformą kaip antrosios pensijų pakopos pakeitimai. Tikiuosi, kad tie patys kompromiso paieškos ir telkimo principai, siekis mažinti atskirtį visuomenėje išliks ir ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės veiklos ašimi“, – akcentavo prezidentas.

„Naujosios ministrės pirmininkės lauks didžiuliai iššūkiai. Geopolitinė situacija ir toliau išlieka sudėtinga, todėl būsimoji Vyriausybė turės toliau stiprinti mūsų ginkluotąsias pajėgas ir užtikrinti valstybės saugumą bei atsparumą“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Lietuva privalo tęsti pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) tarybai. Laukia didelė atsakomybė, o kartu ir galimybė pasinaudoti šia proga ir prisidėti prie sprendimų, keičiančių mūsų šalį, Europą ir pasaulį“, – pabrėžė jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie būsimos Vyriausybės prioritetus, prezidentas akcentavo dėmesį ekonomikos augimui, valstybės išoriniam saugumui, atskirties mažinimui.

„Lietuvos išorinis saugumas – neatskiriamas nuo stabilumo šalies viduje. Po įtemptos politinės vasaros, dvidešimtoji Vyriausybė ir, pirmiausia, jos vadovė, turės užtikrinti stabilią Lietuvos institucijų veiklą bei darbų tęstinumą“, – dėstė G. Nausėda.

I. Ruginienė, paklausta, ar ji nebijo kandidatuoti į premjerus, ši atsakė, kad nebijo.

„Nebijau, nes čia kitaip nestovėčiau“, – teigė ji.

Pasak socialdemokratės, šiuo metu svarbu užtikrinti ne tik sklandų valstybės institucijų veikimą, bet ir stiprinti visuomenės solidarumą, skatinti žmonių pasitikėjimą vienas kitu. 

„Esu čia, kad grįžtume prie stabilumo. Esu čia, kad telkčiau politinę bendruomenę ir visą visuomenę vieningai spręsti svarbiausius iššūkius. Esu čia, kad Vyriausybė atliktų rinkėjų pavestą darbą. Kad pradėtume tartis ir susitarti“, – sakė I. Ruginienė.

Anot kandidatės, didžiausią dėmesį jos vadovaujamas Ministrų kabinetas skirtų šalies saugumui, ekonomikos augimui ir socialinei gerovei.

I. Ruginienės teigimu, neseniai į šalies teritoriją įskridę du dronai rodo, jog gyvenant grėsmingoje kaimynystėje itin svarbu užtikrinti oro erdvės saugumą, taip pat dar efektyviau naudoti gynybos lėšas bei toliau aktyviai remti prieš Rusijos agresiją kovojančią Ukrainą.

Savo ruožtu stiprinant šalies ekonomiką, kaip pagrindinį darbą politikė išskyrė subalansuoto biudžeto priėmimą Seimo rudens sesijoje. Socialdemokratė pastebėjo, jog valstybės fiskalinis pajėgumas gerokai išaugęs, o tai sudaro manevro laisvę kitų metų biudžete.

Be kita ko, I. Ruginienė savo prisistatymo kalboje žadėjo dėmesį socialiai jautrioms visuomenės grupėms, savivaldybėms, šeimoms bei darbuotojams.

„Mūsų užduotis aiški: tęsiant pradėtus darbus apsaugoti mūsų valstybę nuo išorės ir vidaus grėsmių, stiprinti Lietuvos ekonomiką, gerinti investicinę aplinką, kurti socialiai saugią Lietuvą kiekvienam, o ypač pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams, šeimoms ir bendruomenėms“, – kalbėjo kandidatė į premjeres.