Buvęs ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas, vaikų numylėtas pedagogas, o dabar didelės įmonės administracijos vadovas Miša Jakobas įvertino jaunos kartos reakcijas į tarpinius atsiskaitymus, sukėlusius tikrą audrą. Taip pat ekspertas siūlo išeitį, kaip ištaisyti jau padarytą žalą mokiniams ir švietimo sistemos autoritetui.
Tarpinių atsiskaitymų akivaizdoje socialiniuose tinkluose mokiniai vis daugiau skelbiasi apie blogėjančią jų psichologinę sveikatą ir stresą dėl tarpinių atsiskaitymų. Jauna karta internete dažnai tai pabrėžia ironiškai.
Vienuoliktokai nevengia internete parodyti, kad šie žinių patikrinimai kalti dėl blogėjančios jų psichologinės sveikatos. Socialiniame tinkle „Tiktok“ populiarėja jaunimo priminimas, kad Nacionalinei švietimo agentūrai išsiųstų sąskaitą už psichologo konsultacijas.
Apie jaunimo reakciją: „Jiems kas nors ne taip, jie tuoj pat suserga“
Buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas M. Jakobas pabrėžia, kad jaunosios kartos požiūris į darbą ir mokymąsi yra labai pakitęs. Jo manymu, mokyklose dabar yra „garbė nusirašyti ar apgauti mokytoją“.
Specialistas nesistebi jaunos kartos reakcija į tarpinių atsiskaitymų problemas. Esą, pastebėję neišbaigtus darbus, jie moka tuo pasinaudoti.
„Vaikai – nekvaili, jei jiems kas nors ne taip, jie tuoj pat suserga, kaip aš sakau. Ką nors ne taip padarysi, atidarysi orlaidę, sakys: „Orlaidę atidarėt, mane prapūtė ir sergu“. Vaikai pasinaudoja mūsų nekompetencija, neprofesionalumu ir susirinkę krūvelėse, dar rūkydami cigaretę, juokiasi“, – jaunimo reakcijas apibūdina M. Jakobas.
Tačiau pašnekovo vertinimu, vieni mokiniai naudojasi tokia padėtimi tam, kad pasiskųstų, o kitiem iš tiesų labai sunku.
„Tie, kurie rimtai galvoja apie ugdymąsi, tie, kurie rimtai dirbo ne vienerius metus, aš juos puikiai suprantu, o kitiem, kaip sako, ant bajerio“, – palygino pašnekovas.
M. Jakobas taip pat pastebi jaunos kartos polinkį problemomis dalintis socialinėse medijose. Kaip jis sako, „pakeičia vardą ar pavardę ir išlieja savo tulžį“. Pamini ir ne visada teisingas įvykių interpretacijas, kurias jaunimas viešina internete.
„Pradėjo ukrainiečiai prasidėjus karui pasiųsti ten į vieną vietą. Na ir ką mes pamatėm? Keiksmus mokyklose ir pamokų metu ir pasiuntimus tenai. O ką tai reiškia šitą išvertus į lietuvių kalbą, ar supranta? Čia yra ne tai, kad pasiųsti, ten yra gili prasmė“, – kartais pasitaikantį abejingą požiūrį į svarbius dalykus socialinėse medijose, pamini jis.
Tarpiniai atsiskaitymai: nereikia žaisti vaikų likimais, jie ne vergai
Pasak M. Jakobo, klaidų pasitaiko, tačiau didelės klaidos gali pakenkti švietimo autoritetui ir mokinių mąstymui. Dėl to, pasak jo, reikėtų stengtis dirbti taip, kad nebūtų iš ko juoktis.
„Manau, kad reikia truputį pagalvoti, o ne kirsti, kaip su kirviu. Čia yra ne juokai, čia yra vaikų likimai, o dabar mes turime tai, ką turime. Juk atsakomybė yra didžiulė, tai ne perskaityti lapą popieriaus ir atpasakoti vaikams, čia žaidžiama vaikų likimais. Kaip čia taip gali būti“, – kalbėjo buvęs žydų mokyklos direktorius.
Tarpinių atsiskaitymų metu, jo galva, išryškėjo ir nusirašymo problema, menkinanti mokytojų autoritetą, nes mokiniai ima galvoti, kad mokytojai nekompetentingi.
„Tai, kad galima buvo šūkauti patikrinimo metu, nusirašyti, kažkaip transliuoti atsakymus ir panašiai. Na, klausykit, kur mes esame tada? Ką mes čia laukiniai rytai? <…> Dabar į kitus darbus bus numojama ranka, sakys: „Jūs net šito nemokat padaryt“, – kaip mokiniai gali pasinaudoti padarytomis klaidomis, sakė jis.
M. Jakobo manymu, tarpiniais atsiskaitymais turėjo būti tikrinamos pagrindinių dalykų žinios, o dabar, atrodo, per daug įsijausta su pakeitimais.
„Kas jie yra? Vergai? Mūsų vaikai nėra vergai ir nereikia auginti vergų, ir nereikia įsijausti kai kuriems į vergvaldžių rolę“, – apibūdina dabartinę situaciją M. Jakobas.
Dėl sukeistų A ir B lygio tarpinių patikrinimų: išeitis yra
M. Jakobas primena, kad didelė dalis mokinių ir suaugusiųjų, sprendusių matematikos A ir B lygio tarpinius patikrinimus, pastebėjo, jog B lygio patikrinimas yra sudėtingesnis. Jis pažymi, kad labai svarbu vaikų atsiprašyti tokioje situacijoje. G. Jakštas taip ir padarė – atsiprašė mokinių už sukeltą stresą.
„Suprantame, kad jie jau nukentėjo, kai kas patyrė neproporcingą stresą. <...> Galbūt ne viską padarėme, kad užkirstume kelią užduotims, kurios nekorektiškai parengtos“, – sakė ministras.
Tačiau M. Jakobas įžvelgia tik vieną išeitį – grįžti prie buvusios sistemos, kol dabar siūloma dar nėra išbaigta.
„Taip, kaip darėm praeitais metais, ir tada bus laiko išmokti klaidas, kurias darėm ir tada jau kitais metais, kitų metų pavasarį, bandyti tai daryti. <…>
Pabandymas buvo, išmokom, jūs pamatėt, ko nemokat, mes pamatėm, ko mes nesuorganizavom, paduodam vienas kitam ranką ir užkasam karo kirvius“, – panaikinti jau parašytus tarpinius atsiskaitymus iki kitų metų siūlo buvęs mokyklos direktorius.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad ši reforma tikrai reikalinga, kad mokiniai 11-oje klasėje per daug neatsipalaiduotų.
„11-oje klasėje dauguma mokinių atsipūtę. Kiek prisimenu, nereaguodavo į mano pastabas.
Jei sakydavau: „Jūs blogai darote, kad nesiruošiate egzaminams“, tai sakydavo: „Direktoriau, suspėsime, čia mes turim dar visus metus“, – pasakoja pašnekovas.
