Idėja švelninti čekutininkų atsakomybę nustebino generalinę prokurorę: „Su mumis tai nebuvo derinta“

Politikai tribūnoje kelia klausimą: kodėl įtarimai pareiškiami būtent tada, kai vyksta lemiami rinkimai? Nepaisant opozicijos bandymų blokuoti procesą, valdantieji priėmė įstatymo pataisas, kurios švelnina atsakomybę „čekutininkams“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Agnės Bilotaitės sūnui atsidūrus reanimacijoje šeima priėmė jautrų sprendimą: „Tai – labai didelė atsakomybė“

Valdantieji bando išversti Kalėjimų tarnybos vadovą iš posto: „Korumpuotos bebriškos tradicijos sugrįžta“

Ričardas Pocius: VSD turėtų pasidomėti Bilotaitės ir Kalėjimų tarnybos vadovo Kairio ryšiais

Prokurorai įtaria, kad anksčiau dirbdamas Akmenės rajono taryboje, Saulius Bucevičius galimai suklastojo keturis dokumentus ir apgaule pasisavino beveik 820 eurų. Šiandien N. Grunskienė prašo Seimo panaikinti S. Bucevičiaus teisinę neliečiamybę. Parlamentaras nesipriešina ir jos atsisako pats.

„Tikiuosi, kad būsiu dabar apklausiamas sąžiningai ir teisingai. O jeigu ne – tai teisme turėsiu įrodyti savo nekaltumą“, – sako aušrietis Saulius Bucevičius.

S. Bucevičius teigia, kad nebuvo apklaustas dėl čekiukų, todėl, jo manymu, prokurorų nurodytos galimai pasisavintos sumos nėra tiksliai apskaičiuotos.

„Mano atveju yra minima 800 eurų, bet tai nėra 800 eurų. Aš galiu įrodyti, kad, jei ir buvo klaida, ji siekia iki 300 eurų“, – tikina S. Bucevičius.

Galutinai dėl S. Bucevičiaus likimo turės balsuoti visas Seimas ateinančiame posėdyje. Tuo metu šiandien Seimas balsuoja dėl to, ar leisti neliečiamybės savo noru praėjusią savaitę atsisakiusius socialdemokratus Eugenijų Sabutį ir Tomą Martinaitį perduoti prokurorams.

E. Sabutis piktinasi, kad prokuratūra jį prisiminė tik tą dieną, kai buvo svarstoma jo kandidatūra į premjerus.

„Kodėl kai kurie įvykiai vyksta tada, kada įvyksta, o ne tada, kada atrodytų, kad turėtų įvykti? Ikiteisminis tyrimas ir dėl manęs, ir dėl kitų tarybos narių pradėtas 2023 m. birželio 5 d., mano byla išskirta 2025 m. rugpjūčio 7 d.“, – teigia E. Sabutis.

T. Martinaitis sako pasitikintis teisėsauga, tačiau kelia klausimą, kodėl vienus prokurorai vertina vienaip, o kitus – kitaip.

„Seimo salėje šiandien yra keletas žmonių, kurie panašiose situacijose kaip aš pasiekė susitarimą civilinėse bylose. Vis dėlto man tenka atsakyti pagal baudžiamąjį procesą“, – pažymi T. Martinaitis.

„Čekutininkų“ baismę ketinama sušvelninti

Parlamentarai taip pat balsavo dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis numatoma švelnesnė atsakomybė „čekutininkams“. Už piktnaudžiavimą pareigūnams ir politikams grėstų nebe laisvės atėmimas iki septynerių, o iki šešerių metų. Tai pakeistų nusikaltimo kvalifikaciją – jis būtų laikomas nebe sunkiu, o apysunkiu.

„Galiu pasakyti, kad su mumis tai nebuvo derinta“, – komentuoja generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Demokratai, konservatoriai ir liberalai nusprendė visiškai nedalyvauti balsavime.

„Senaties terminas trumpėja, taip pat lengvėja galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės“, – teigia konservatorė Agnė Bilotaitė.

Nepaisant dešiniųjų blokados, valdantieji įveikė pasipriešinimą – įstatymo pataisos priimtos.

„Tie, kurie turi problemų su teisėsauga ir dalyvavo priimant sprendimą, jų balsai buvo lemiantys. Ir man labai įdomu, greičiausiai ryšiuosi tai padaryti – šį balsavimą patikrinti Konstituciniame Teisme“, – sako demokratė Agnė Širinskienė.

„Pasitikėjimo mūsų institucijomis ir parlamentu tai nepridės. Tai devalvuoja visą sistemą“, – apibendrina A. Bilotaitė.

Įstatymo pataisos įsigalios tik tada, jei jas pasirašys prezidentas. Neatmetama galimybė, kad šalies vadovas pataisas vetuos.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.