Plaukimo treneris iš Šiaulių Martynas įsitraukė į darbovietėje organizuojamas ėjimo varžybas. Jų tikslas – nueiti kuo daugiau žingsnių.
„Visą savaitę išvaikščiojau Šiaulius skersai išilgai, nueidavau per dieną 20-40 kilometrų ir vis pavydėdavau kolegoms iš didesnių miestų, kurie turi ilgus ir gerus vaikščiojimo takus“, – socialiniame tinkle rašė Martynas.
Šiaulietis nusprendė savaitgalį nužingsniuoti į už 57 kilometrų esantį kaimą, kuriame gyvena jo močiutė.
„Grožiuosi miškais, kvėpuoju grynu oru, ko negaliu sau leisti mieste, nes reikia dėvėti kaukę. Einasi gerai. Nuėjau apie 35 kilometrų, jau žiūriu ir Pakruojis visai čia pat. Ir staiga pralenkia mane policija, užstato automobilį skersai kelio ir įsijungia švyturėlius. Atsidūstu...“ – pasakojo Martynas.
Pareigūnai vaikino, kur jis einąs, išpurto kuprinę, kurioje buvo termosai, kojinės, atsarginiai batai. Martynas policininkams paaiškino, kad dalyvauja ėjimo iššūkyje, eina pas močiutę, kuri gyvena kaime.
„Po to sekė visi duomenų pateikimai, tiek asmeniniai, tiek močiutės. Dar klausė manęs ar galim važiuoti į vietą patikrinti. Sakiau žinoma, bet jie pasirinko lengvesnį būdą ir registrų centre sužiūrėjo, kad močiutė registruota ne viena, o su savo sūnumi, kuris deja, bet alkoholikas ir gyventi daugiau neturi kur. Būčiau aš mama, irgi priimčiau, juk sūnus.
Bandau aiškinti situaciją, kad jo namuose net nebūna, kad močiutė, būdama 80 metų, pati su dviračiu važiuoja iki artimiausios parduotuvės [už] 3 kilometrų, kad maisto nusipirktų ir kad aš persirgęs, turiu antikūnių testą, jos neužkrėsiu, o padarysiu staigmeną ir pats jai parnešiu maisto produktų. Nesiklausė manęs“, – pasakojo vaikinas.
Pareigūnai liepė vaikinui sėstis į automobilio bagažinę ir parvežė iki Šiaulių miesto ribos. Vėliau išlaipino ir išrašė protokolą.
„Gavau baudą, ironiškai palinkėjo gero kelio ir išsiskyrėme. Gerai, kad aš stabilios psichikos, o gal kažką nuovargis nuo tiek kilometrų, nepasiektas tikslas ir pareigūnų nesiskaitymas kaip su žmogumi būtų privedęs prie neapgalvotų sprendimų. Apie išaugusią savižudybių statistiką per karantiną greičiausiai pareigūnai nieko negirdėjo“, – teigė jis.
Pasak jo, grįžęs dar pasivaikščiojo po Šiaulius, tad planuotus 57 kilometrus įveikė. Tačiau Martynas pataria nekirsti savivaldybių ribų, nes, kaip rašo vaikinas, „50-100 eurų dovanų čekis gali virsti mažiausiai 250 eurų bauda“.
„Jei netyčia skaito tie pareigūnai, tai siūlau jums mainus, jūs man apmokate baudą, o aš jums pravedu visus metus plaukimo treniruotes. Lietuvos policija turi šūkį – ginti, saugoti, padėti. Man jis labai patinka ir būtų patikęs dar labiau, jei suprasčiau ką ir nuo ko gynė, saugojo ir kam šiuo atveju padėjo pareigūnai“, – teigė Martynas.
Policija: su mūsų sprendimais žmonės dažnai nesutinka
Šiaulių apskr. vyr. policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo teigimu, iš Martyno aprašytos situacijos akivaizdu, kad pažeidimas buvo užfiksuotas.
„Gerai tai ar blogai? Retorinis klausimas visam policijos darbui, nes su mūsų sprendimais žmonės dažnai nesutinka. Valstybė imasi visų priemonių, kad suvaldytų situaciją. Piliečiai privalo laikytis ir paklusti jos nustatytai tvarkai, o policijai yra pavesta kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tos tvarkos. Ar galėjo šioje situacijoje būti kitaip? Galėjo! Vertiname ir turinį, ir aplinkybes“, – komentavo komisariato viršininkas.
Pasak R. Sarapo, jei treneris būtų pasakęs, kad jis žygiuoja, turėdamas tikslą pabūti gamtoje ir pasiekti užsibrėžtą žygiavimo rezultatą, situacija galėjo pakrypti visai kitaip.
„Kai jis pradėjo pasakoti apie močiutę, kurią reikia aprūpinti maistu ir to maisto jo kuprinėje buvo nerasta, pareigūnams kilo minčių, kad vyras sako netiesą. Kai dar paaiškėjo, kad močiutė yra ne vieniša, o gyvena su sūnumi, kuris gali ja pasirūpinti, įtarimai dėl netiesos dar labiau sustiprėjo. Be to, savo pranešimo pradžioje treneris deklaravo pats, kad išsirengė į žygį, o ne pas močiutę. Taigi, treneris net pats su savimi nebuvo atviras“, – samprotavo R. Sarapas.
Komisariato viršininkas patikslino, kad vaikinas tikrai nebuvo vežamas bagažinėje, o žmonėms vežti skirtoje vietoje.
„Pareigūnai privalo laikytis įstatymo raidės dar ir dėl to, kad jie yra tikrinami, kaip vykdo pareigas, imituojant įvairias situacijas. Ir nukrypimas nuo reglamentuojančių teisės aktų gali atsigręžti prieš juos pačius, kaip netinkamas pareigų vykdymas“, – pažymėjo R. Sarapas.
