D. Teišerskytė mirė per savo gimtadienį, sulaukusi 79-erių metų. Ji paskutiniu metu kovojo su klastinga liga – atsitiktinai aptiktu vėžiu.
Šeštadienį, prieš paskutinį atsisveikinimą su D. Teišerskyte, bičiuliai, artimieji, bendražygiai sutiko pasidalinti prisiminimais apie mirusią poetę.
„Labiau mano mama su ja bendraudavo. Visą laiką šilta, visą laiką tokia palaikanti. Išmokau iš jos būti pasitempusi, su šypsena, nepriklausomai, kaip jautiesi“, – naujienų portalui tv3.lt sakė D. Teišerskytės giminaitė Lina.
„Mačiausi senokai, prieš keletą menėsių, bet kalbėjau visai neseniai, lapkričio 19-tą dieną. Jau ji buvo paguldyta į klinikas ir labai apgailestavo, kad negalėjo prieš tai, 18-tą dieną, dalyvauti mūsų rašytojų paskutiniame susirinkime, nes ji nuolat palaikė ryšį su Kauno rašytojais“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus.
Jis pridėjo, kad prisimena D. Teišerskytę kaip labai šviesią, jautrią, visiems padėti besistengiančią moterį.
„Paskutinį kartą bendravome, kai ji ruošė savo diską. Ten mano dainų yra, tai bendravome, bendravome ir su aranžuotoju. O šiaip tai visur, kur aš ją buvau pakvietęs, į mano jubiliejinį koncertą, į mano visas televizijos laidas, kiek jų buvo, ji visur kartu atėjo, tai aš negalėjau neateiti šiandien“, – kalbėjo atlikėjas ir dainų autorius Arvydas Vilčinskas.
A. Vilčinskas pridūrė, kad D. Teišerskytę prisimena kaip labai šviesų žmogų, niekada negirdėjęs iš jos blogo žodžio.
„Labai faina moteris, ypatingai faina moteris. Iš jos išmokau būti savimi, siekti savo tikslo, rašyti, kurti, visada pozityviai galvoti, padėti kitiems žmonėms“, – kalbėjo gydytojas Rytis Leonavičius.
Atsisveikini su velione atvyko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Penktadienį į Teišerskytes šermenis rinkosi velionės artimieji
Penktadienį Kauno laidojimo namuose „Rekviem“ vyko D. Teišerskytės šermenys. Į laidojimo namus rinkosi velionės artimieji, bičiuliai. Keli iš jų su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo prisiminimais apie mirusią poetę, politinę veikėją.
Verslininkas, įmonės „Karališkas tigras“ vadovas Mečislovas Subelis su poete buvo ilgamečiai draugai. Juodu kadaise supažindino buvusi Seimo narė Janina Narvilienė. Kartu su D. Teišerskyte jie turėjo daug planų, sako M. Subelis. Vienas iš jų – išleisti bendra dainą apie partizanus.
„Planų buvo daug. Ir mūsų dainą kartu pristatyti, ir jos vakarą surengti, ir Mikalojaus Noviko plokštelę išleisti, kur beveik pusė dainų yra jos tekstai. Mes žinojome, kad liga klastinga, bet ji buvo per daug klastinga. Galvojome, kad Dievas mums dar duos sekančius metus“, – atsidūsta M. Subelis.
Apie paskutines dienas prakalbo ir Dalios Teišerskytės sūnus
D. Teišerskytės sūnus Linas Proškevičius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad mama tokia išliko iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, nors jautė artėjant pabaigą. Sūnus prakalbo apie paskutinius mamos žodžius ir lemtingą ženklą. Sunkiai ligai vis labiau progresuojant, poetę palaikė ir ja rūpinosi abu jos sūnūs. Tačiau net ir sunkiomis akimirkomis D. Teišerskytė neprarado savo charizmos.
Kaip pasakoja L. Proškevičius, „visą pabaigą mama pati sudirigavo ir sureguliavo“. Kaip vėliau paaiškėjo, paskutinį susitikimą su skaitytojais D. Teišerskytė nuo šeimos nuslėpė.
„Rytais mes ją veždavome į ligoninę, kad jai įstatytų lašelines ir taikytų gydymą. Po pietų, kai ją parveždavau namo, ji sakydavo: eisiu pagulėti, pailsėti, jau tu važiuok. Pasirodo, niekur ji neidavo gulėti, o atvažiuodavo jos kolega ir jie keliaudavo į susitikimus su skaitytojais“, – šypteli L. Proškevičius.
Teišerskytės kova su vėžiu
2023-ųjų rugpjūtį, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ moteris atvirai pasakojo, kad žinios apie aptiktą vėžį sulaukė netikėtai, vaikščiodama prekybos centre.
„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, rugsėjo mėnesį. Aš vaikščiojau po prekybos centrą ir man paskambino gydytoja, kurios patarimu man buvo atlikta kolonoskopija ir paimta biopsija.
Ji man pasakė, jog sergu vėžiu. Aš prisėdau ant suoliuko. Nesupratau, kas bus toliau, tačiau netrukus atsikvėpiau, nuėjau išgerti kavos ir nusipirkau suknelę“, – tada su šypsena prisiminė Dalia ir sakė, kad ženklų, jog gali sirgti klastinga liga, buvo ir anksčiau.
Tačiau diagnozę priėmė ramiai – gyvenimiškos patirtys užgrūdino. Sako, tarsi nujautė, kad kažkada viskas atsilieps sveikatai, nes beveik dešimtmetį gyveno pastovioje įtampoje, o už viską reikia susimokėti, šiuo atveju – sveikata.
D. Teišerskytė atviravo, kad kurį laiką apie savo diagnozę niekam nepasakojo, nes žino, kas tai per liga ir kuo ji gali baigtis. Apie ligą žinojo tik jos vaikai ir keletas artimiausių draugių.
Paklausta, kodėl žinią maždaug metus laiko diagnozę slėpė nuo visų, moteris atviravo: „Todėl, kad labai daug smalsuolių ir ne visi palinki gero, o aš vis dėlto tikiu gerų minčių galybe ir gerų žmonių buvimu šalia. Viena mano mylima klasikė yra pasakiusi, poetė geniali, kad ar miegoti kartu, ar vakarieniauti kartu, o verkti ir mirti – visada vienatvėje. Aš tuo bandžiau vadovautis.“
Moteris neslėpė, kad ligos gydymas – sunkus, ypač dviejų parų chemijos, kai nieko neskauda, bet organizmas silpsta. Tačiau D. Teišerskytė sakė, kad reikia kantrybės ir stiprybės, bet vos sugrįžus iš ligoninės iškart kibdavo į darbus – eidavo laistyti šiltnamį, surinkti nukritusius obuolius.
