Kaip nurodė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė Dalia Smagurauskaitė, Skubios pagalbos skyriuje dėl karščio pasekmių sulaukta keliomis dešimtis didesnio pacientų srauto.
„Tai – daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, kuriems prireikė skubios medicinos pagalbos. Pagrindiniai negalavimai – bendras silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, taip pat paūmėjusios lėtinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt.
Apskritai apie savaitgalį, skaičiuojant tris dienas – penktadienį, šeštadienį, sekmadienį sulaukta net 888 pacientų. „Didžiausias srautas buvo penktadienį ir šeštadienį“, – pridūrė ligoninės atstovė.
Padaugėjo sunegalavusių neblaivių pacientų
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjos Daivos Jautakienės, įstaigos Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje – didelis srautas pacientų, tarp kurių yra ir kardiovaskulinėmis ligomis sergančiųjų.
„Gali būti, kad jų sveikatos sutrikimą sąlygojo karšta sekmadienio diena. Taip pat padaugėjo neblaivių pacientų, kuriems diagnozuoti kardiovaskuliniai sveikatos sutrikimai“, – sakė medikė.
Jos teigimu, daugiametė patirtis rodo, kad karščiai ypač pavojingi sergantiems širdies ligomis, hipertonine liga, širdies ritmo sutrikimais, turintiems antsvorio, varginamiems smegenų kraujotakos sutrikimų.
„Kad sveikiems žmonėms padaugėtų insultų ar infarktų skaičius, neužfiksuota, tačiau dėl širdies ritmo sutrikimų žmonės į medikus per karščius kreipiasi dažniau. Šią vasarą dar nebuvo didelio srauto pacientų, kurių sveikatą paveikė karščiai, nes ir ilgiau besitęsiančio karščio dar nebuvo“, – komentavo D. Jautakienė.
Ji pabrėžė, kad žmonės dažnai vasarą išgeria per mažą kiekį skysčių, o netekus 20 procentų organizmo skysčių, pasiekiama mirtina žmogui riba.
„Ligoninėje dėl dehidratacijos dažniausiai gydomi žmonės, patekę dėl viduriavimo, sergantys cukriniu diabetu, po insulto, paūmėjus inkstų nepakankamumui. Sveikiems žmonėms dehidratacija gresia, kai per mažai geria skysčių arba karštą dieną vandenį keičia kava, alumi, net spirituotais gėrimais, kurie ne tik nepapildo organizmo trūkstamų skysčių kiekiu, bet dar ir skatina skysčių išsiskyrimą“, – priminė skubios pagalbos gydytoja.
Srautų nepaveikė
Savo ruožtu kitos didžiosios šalies ligoninės teigė nepajutusios didesnio pacientų srauto dėl šalį užplūdusių karščių.
„Lyginant su intensyviomis praėjusios savaitės darbo dienomis, savaitgalį į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvykusių pacientų skaičius nebuvo išskirtinis. Pastebima, kad padidėjusio pacientų, besiskundžiančių sveikatos sutrikimais, susijusiais su karščiu, srauto taip pat nesulaukėme. Atvykusiems pacientams šilumos smūgis ar nudegimai saulėje nediagnozuoti.
Pirmadienį ryte atvyko keli pacientai, kurie kreipėsi dėl galvos skausmų, bendro negalavimo, siejamo su karščio pasekmėmis ir per mažu skysčių vartojimu“, – komentavo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoją Ieva Paliokaitė.
Ji priminė, kad dažniausiai sveikatos sutrikimai, susiję su karščiu, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms paūmėja dėl nepakankamo skysčių vartojimo, buvimo saulėje karščiausiomis dienos valandomis, buvimo tvankiose, nevėdinamose patalpose, intensyvaus sporto ar fizinio darbo lauke karščio metu.