Tam, kad gydytojai galėtų suleisti vaistų, vieną apsvaigusį vos sutramdė aštuoniese, o kitą nuo narkotikų apkvaišusį jaunuolį tramdė net dešimt žmonių. Gydytojai šiurpsta – nauji narkotikai sukelia psichozes ir haliucinacijas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Užsienyje įprastus vaizdus, kai narkotikai jaunimą paverčia aplinkoje nesiorientuojančiais besidarkančiais zombiais, jau mato ir Lietuvos medikai.
„Pastarųjų poros savaičių bėgyje buvo pakankamai sunkūs trys atvejai. Buvo ir moterų, ir vyrų. Jauni žmonės, po 2000 metų gimę“, – teigia RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Tampa agresyvūs ir nevaldomi
Į sostinėje Lazdynų rajone esančią ligoninę patekę jaunuoliai apsinuodijo naujais sintetiniais narkotikais – katinonais.
„Gatvės žargonu „fliaka“ arba „alfa bvp“. Tai yra tokia grupė kaip sintetiniai katinonai, yra viena medžiaga iš tos grupės“, – sako G. Laubner-Sakalauskienė.
Apkvaišę nuo „fliakos“, jaunuoliai tampa agresyvūs ir nevaldomi. Gydytojai šiurpsta, mat šie narkotikai sukelia psichozes.
„Vieną laikė 8 žmonės, kitą laikė 10 žmonių, kad jį kažkiek nuramintų ir galima būtų suleisti vaistų, kad paslopintų. Žaloja save, žaloja kitus, mato įvairius vaizdus. Yra žmonės, kurie pjausto save, kurie bando sau liežuvį nusikirpti“, – komentuoja RVUL gydytoja toksikologė.
O pasveikti nuo narkotikų padedantis kunigas Kęstutis Dvareckas priduria – nuo naujų sintetinių narkotikų apsvaigę žmonės girdi balsus, kurie nurodinėja, ką daryti, pavyzdžiui, iššokti per langą.
„Susiduriam su nepažįstamu priešu. Apie senuosius narkotikus žinom tiek jų neigiamą poveikį, tiek kaip sveikimo metu asmuo atrodys. Tad kai žmogus naudoja sintetines medžiagas arba naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, spėliojam ir žiūrim, kuo baigsis“, – pasakoja bendruomenės „Aš esu“ vadovas Kęstutis Dvareckas.
Narkotikų rūšį nustatyti sunku
Naujieji narkotikai pigūs, jų lengva nusipirkti ir prie jų priprasti.
„Visai trumpi vartojimo stažai, lyginant su senosiomis medžiagomis, kad kai kurie mūsų pacientai gali įvardyti kartus, kiek kartų vartojo, o ne laikotarpį, kiek vartojo. Ir dažnai būna visokie nerimo sutrikimai, panašūs į šizoefektinius, kažkokių gretutinių balsų galvoj girdi, anksčiau to tikrai nebūdavo“, – kalba K. Dvareckas.
Medikams sunku nustatyti, ką ligonis vartojo. Štai ligoninė Lazdynuose gali nustatyti tik apie 20 narkotinių medžiagų iš registruotų 900.
„Tai reiškia, mes susiduriam su sunkumu, kad turim iš klinikinio vaizdo nuspręsti, ką jisai vartoja“, – teigia gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
„Kiek man žinoma, yra nupirkta laboratorija, kurią turi ir estai, ir latviai, jų statistika daug liūdnesnė, nes jie ją naudoja. O mes 5 metai tos laboratorijos nesugebam paleist ir gyvenam apgraibomis tiesiog“, – sako bendruomenės „Aš esu“ vadovas.
Laboratorija tirti teisės neturi
Vilniuje yra įrengta kone milijoną eurų kainavusi įranga, kuria būtų galima nustatyti narkotikus. Tačiau laboratorija, kurios patalpose aparatūra stovi, tirti narkotikų neturi teisės.
„Tam, kad būtų galima tirti psichotropines medžiagas, mes turime įsigyti pamatines medžiagas, o tam, kad jas įsigytume, reikia gauti leidimą. O tam, kad jį gautume, mes turime būti įtraukti į Vyriausybės nutarimą, kaip viena iš kontrolėj dalyvaujančių institucijų“, – pasakoja laboratorijos direktoriaus pavaduotoja Rosita Balčienė.
Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė situaciją komentuoti, tačiau raštu paaiškino, jog projektas, kad laboratorija galėtų atlikti tyrimus, užregistruotas Seime ir įtrauktas į Seimo pavasario sesijos programą.
Anot policijos, pareigūnai „fliaką“ Lietuvoje pirmą kartą aptiko prieš 12 metų. Nauji atvejai po to buvo nustatyti 2015 m. Ilgą laiką dingusi vaizdo medžiaga, su narkotikų platintojų sulaikymo operacija, vėl pasirodė tik praėjusių metų pabaigoje. Pernai buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl šios medžiagos, šiemet – dar 3.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
