M. Bastys pasitraukė iš Seimo prieš 4 metus, tačiau jo politinė karjera truko bene 20 metų. Ką šio politiko ryšiai su Rusija atnešė Lietuvai? M. Basčio veiksmus tyrę politikai sako, kad jis siekė sumaišyti kortas energetikos sektoriuje, taip trukdydamas Lietuvai siekti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos, elektros.
Politiko ryšius narpliojo teismas ir VSD
Portalas tv3.lt primena, kad 2017 m. pabaigoje M. Bastys buvo pripažintas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Tokį Konstitucinio Teismo (KT) verdiktą lėmė politiko veiksmai: nustatyta, kad jis nuslėpė ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
KT nurodė, kad M. Bastys netinkamai užpildė klausimyną apie ryšius su užsienio žvalgybininkais, dėl to jam nebuvo leista dirbti su slapta informacija. Pats M. Bastys kaltinimus neigė, sakė nieko sąmoningai nenuslėpęs. Politikas netinkamą atsakymą klausimyne dėl leidimo dirbti su slapta informacija vadino klaida, kuri negali būti vertinama kaip šiurkštus pažeidimas.
2018 m. kovą M. Basčiui buvo inicijuota apkalta dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Tačiau apkalta Seime patyrė fiasko – neužteko balsų pašalinti M. Bastį iš pareigų. Per slaptą balsavimą už M. Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.
Kitą dieną po balsavimo dėl apkaltos, M. Bastys pranešė pats besitraukiantis iš Seimo nario posto.
Turėjo užmačių dėl atominių elektrinių? Štai, ką parodė tyrimas
Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas paaiškino, kokių grėsmių Lietuvai kėlė M. Basčio ryšiai su Rusijos veikėjais.
Pirmiausia, V. Bakas akcentavo, kad ilgalaikis Kremliaus tikslas yra išmušti Lietuvą iš vėžių energetikos sektoriuje, tai yra trukdyti mūsų šaliai siekti energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, naftos, elektros.
Kai Lietuvoje pasklido atgarsis apie M. Basčio įtartinus ryšius su Rusija, V. Bakas ėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pareigas. Šis komitetas atliko tyrimą dėl M. Basčio veiksmų.
„Atlikome parlamentinį tyrimą, kada matėme, kad ištisas politines partijas arba kai kuriuos politikus finansuodavo, pavyzdžiui, su „Gazprom“ susijusios įmonės. Jos tai daro tam, kad išlaikytų Lietuvą Rusijos interesų zonoje.
M. Basčio atvejis buvo klasikinis Rusijos energetinių įmonių ir specialiųjų tarnybų veikimo epizodas, kada Lietuvos politikai įtraukiami ir paverčiami aptarnaujančiu personalu. Tuo metu Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesai buvo išnaudoti Lietuvos hidroelektrinės pajėgumus, įtraukti Lietuvą į 2 atominių elektrinių projektus: „Baltijskajos“ AE projektą Kaliningrado srityje ir Astravo AE – Baltarusijoje“, – minėjo V. Bakas.
Parlamentaras atskleidė, kokius rezultatus atskleidė NSGK tyrimas, ir kokią reikšmę šios išvados turi dabar.
„M. Basčio veikimas buvo toks: jis organizuodavo slaptus susitikimus tarp Rusijos energetikos įmonių ir Lietuvos aukščiausiųjų pareigūnų, arba palaikė ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnais. Iš esmės jo veikimas buvo nukreiptas prieš Lietuvos strateginius interesus, prieš mūsų valstybės raidos perspektyvas, kaip nepriklausomos nuo Rusijos įtakos“, – kalbėjo politikas.
Tokie nedeklaruoti Lietuvos politikų ryšiai su Rusijos tarnybomis atneša žalos, kuri ypač išryškėjo dabar, kai Rusija sukėlė karą Ukrainoje, sakė pašnekovas.
„Žmonėms buvo sunku paaiškinti, kas slypėjo po M. Basčio priesaikos sulaužymu. Iš esmės tai buvo veikimas prieš strateginius valstybės interesus. <...> Dabar mes pamatėme visu gražumu, ką reiškia, kaip Rusija gali išnaudoti savo energetinių išteklių tinklą, dominavimą Europos rinkose. Kaip gali šantažuoti visuomenes, tyčiotis iš jų atvirai. <...> Taip jau yra su Rusijos ištekliais – kuo esi daugiau nuo jų priklausomas, tuo daugiau esi nelaisvas“, – apibendrino V. Bakas.
V. Pranckietis: M. Bastys siekė naudos, bet ne Lietuvai
Seimo narys, liberalas Viktoras Pranckietis tuo metu pirmininkavo Seimui, todėl ir dabar prisimena M. Basčio istorijos detales.
Paklaustas, kaip vertina M. Basčio poelgius prabėgus 5 metams, V. Pranckietis sakė nemanąs, kad jie būtų atnešę Lietuvai reikšmingos žalos. Pasak jo, tai veikiau buvo asmeninių interesų įtraukimas į politiką.
„Dėl veiksmų pavojingumo – tai net norėdamas pakenkti kažkaip geopolitinei situacijai, M. Bastys nesugebėtų. Bet kad jis norėjo pasinaudoti ta situacija ir padėtimi, kurioje jis buvo, apie tai reikėtų kalbėti. Tai buvo veiksmas, siekiant kažkokios naudos. Tik jokiu būdu ne politinės naudos Lietuvai“, – to meto įvykius komentavo V. Pranckietis.
Buvęs Seimo pirmininkas komentavo, kad M. Bastys siekė veikiau ekonominių, o ne politinių tikslų. V. Pranckietis abejojo, kad M. Bastys nuslėpė ryšius su Rusijos žvalgybos agentais iš piktos valios.
„Man tai atrodo, kad jis, žmogus, ne tai, kad kažką pikto darė, bet nesuprato, ką daro. Tai buvo didžiausias to veiksmo rezultatas. Kaip sako, Viešpatie, atleisk jam, nes jis nežino, ką daro. Šiuo atveju, norėčiau tikėti, kad buvo taip. Neįsivaizduoju, kad jis būtų kažkoks išskirtinis, iš karto užangažuotas priešas Lietuvai ar kaip nors kitaip“, – tv3.lt teigė politikas.
Analitikas: į Kremliaus žaidimus ilgai buvome užmerkę akis
Portalas tv3.lt teiravosi politologo, Vilniaus politikos analizės instituto analitiko Mariaus Laurinavičiaus, kaip jis vertina M. Basčio istoriją dabar, kai Rusija tapo itin agresyvi ir vykdo karą Ukrainoje.
„Kaip tada atrodė, taip ir dabar atrodo – čia jau akivaizdžiai bendradarbiavimas su priešu realiai M. Basčio atveju. Pats įvairiausias bendradarbiavimas su Rusija – tai yra grėsmė, bandymas prieš mus kariauti pačiais įvairiausiais būdais, tik mes labai ilgai buvome į tai užmerkę akis. <...> Gerai, kad M. Basčio istorija baigėsi apkalta, ne visi atvejai Lietuvoje taip baigiasi“, – kalbėjo M. Laurinavičius.
Pašnekovas pabrėžė, kad politikų ryšiai su Rusija, kaip M. Basčio atveju, liudija Kremliaus norą plėsti įtaką Lietuvoje. Jis apibūdino, kokia būna dažniausia Kremliaus įtakos schema.
„Aišku, Kremliui nauda turėti kuo daugiau įtakos Lietuvoje. Čia galima kalbėti apie Seimo narius, apie verslą, kitus ryšius. Kremliaus hibridinis karas vykdomas pačiais įvairiausiais būdais.
Ryšiai, tinklai žmonių, kurie yra vienaip ar kitaip susiję su Rusija, paskui užsiima veikla, kuri naudinga Rusijai. Žmonės nebūtinai būna patys mano, kad vykdo kažkokias Rusijos užduotis. Sukuriama tokia sistema, kai dažnai kažką darydami Rusijos naudai, jie patys mano, kad tai daro, nes jiems to reikia“, – apie Rusijos įtakos skleidimą pasakojo analitikas.
M. Bastys beldėsi į Seimo duris dar kartą
Po nepavykusios apkaltos M. Bastys nusprendė pats pasitraukti iš Seimo. Tačiau praėjus pusmečiui jis panoro susigrąžinti Seimo nario kėdę. Kai 2018 m. rugsėjį Vyriausioji rinkimų komisija surengė rinkimus vienmandatėje Zanavykų apygardoje, M. Bastys kandidatavo ir net pateko į antrą turą, kuriame nusileido konservatorei Irenai Haase.
V. Pranckietis skeptiškai vertino M. Basčio bandymą po skandalingo pasitraukimo iš Seimo vėl sugrįžti. Parlamentaras tiki, kad asmenims, sulaužiusiems priesaiką ir pažeidusiems Konstituciją, teisiškai neturėtų būti leidžiama būti renkamiems.
„Kadangi jis nebuvo pripažintas kaip pašalintas iš Seimo, tai jis vėl gali dalyvauti rinkimuose. Čia ir įstatymų leidyboje turbūt kažkokie galėtų būti užkirsti keliai iš anksto“, – teigė V. Pranckietis.
O štai M. Laurinavičiaus nenustebino M. Basčio noras grįžti į Seimą.
„Vertinu kaip žmogaus, susijusio su Rusijos įtaka, įprastą veikimą. Tokie žmonės paprastai labai greitai neatsisako savo veiklos arba savo ketinimų. Visiškai natūralu, kad jis bandė dar kartą grįžti ir daryti tą patį. Niekuo čia manęs labai nestebina“, – sakė analitikas.
Nuomonė vieninga: politikai neturi tarnauti Rusijos režimui
Apskritai abu pašnekovai įsitikinę, kad bet kokios Lietuvos politikų sąsajos su Kremliaus režimu yra neatleistinos ir kad jų reikėtų saugotis visais laikais.
Štai V. Pranckietis tvirtino: „Tiesiog neturi būti kažkokio tarnavimo tam režimui. <...> Jų [ryšių su Rusijos struktūromis – tv3.lt] visada reikia saugotis, visada, – karas ar ne karas. Tiesiog politikoje neturi būti žmonių, kurie pripažįstami išdavikais.“
Jam pritarė ir M. Laurinavičius, pabrėždamas, kad Kremliaus įtaka, paslėpta po politikų asmeniniais ryšiais, kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Tokių Rusijos įtakų reikia saugotis visados, ar dabartinėje karo situacijoje, ar be to tikrojo karo, kuris vyksta Ukrainoje. Mes turime vieną kartą suprasti, kad šitas režimas yra nusikalstamas ir mums priešiškas ir bet koks bandymas su juo bendradarbiauti vienaip ar kitaip, kelia grėsmes mūsų saugumui“, – kalbėjo analitikas.
M. Bastys svarsto vėl pasukti į politiką
Portalas tv3.lt susisiekė su M. Basčiu ir jis sutiko pasidalinti mintimis apie pasitraukimą iš Seimo prieš 4 metus, dar vieną bandymą rinkimuose ir ateities planus.
Prisimenant 2017–2018 m. įvykius, dėl kurių palikote Seimą, ką galite apie juos pasakyti iš dabartinės perspektyvos?
Tai, ką VSD rašė pažymose ir ką politiniai oponentai naudojo, – tai nieko bendro neturi mano veikloje su kokiomis nors Rusijos tarnybomis. Tai yra paprasčiausiai melas arba ne taip interpretuota. Visoje pažymoje buvo minimi Lietuvos piliečiai. Kas ir kodėl traktavo, kad tai yra žvalgybininkai Rusijos specialiųjų tarnybų, man iki šiol į šitą klausimą sunku atsakyti. Jeigu jie būtų tokie, manau, prieš juos būtų pradėtas teisinis persekiojimas, o jis nebuvo pradėtas.
Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė išvadas apie jūsų ryšius su Rusijos žvalgybos bei energetikos sektorių atstovais. Kaip paaiškintumėte tokius institucijų pasisakymus?
KT pasisakymas buvo tik vienu klausimu, kad aš anketoje nepažymėjau, kad pažįstu Piotrą Vojeiką. Jis yra buvęs KGB darbuotojas sovietų laikais, bet kartu yra Lietuvos pilietis ir Lietuvoje gyvenantis. Tas klausimas, kuris suformuluotas anketoje, buvo klaidinantis. Lietuvių kalbos ekspertai yra įvardiję, kad tas klausimas klaidinantis, ir negali būti į jį sėkmingų atsakymų. Aš tą klaidą, natūralu, kad padariau. Reikia paminėti, kad 4 KT teisėjai manė, kad tai klaida, o likę 5 manė, kad tai padaryta sąmoningai. Bet pagrindo daryti sąmoningai tokią klaidą aš tikrai neturėjau.
Dėl jums pareikštų kaltinimų ir KT sprendimo kilo sumaištis politiniame lauke. Kokią reikšmę tai turėjo Lietuvai?
Manau, kad turėjo tik man reikšmę. Aš buvau apjuodintas, apšmeižtas. Man, kaip žmogui, mano artimiesiems tai turėjo didelę reikšmę. Galbūt šiek tiek ir partijai turėjo tam tikros reikšmės. O Lietuvai... Mano darbas, mano veiksmai, visi buvo nukreipti tik Lietuvos naudai.
Grįžtant į 2012–2013 m., kai Lietuva mokėjo dideles baudas už atominės elektrinės uždarymą, nors to galėjo nedaryti. Sąmoningai Lietuva buvo į tai įvelta konservatorių partijos, buvo sustabdyti darbai ginčijantis su „Rosatom“. Mano buvo veikla, kad tas ginčas būtų nutrauktas.
Kai palikote Seimą, po pusmečio vėl kandidatavote į Seimo narius. Kas lėmė tokį jūsų sprendimą?
Atsistatydinau iš Seimo, nes, visų pirma, man labai svarbu įrodyti, kad nedariau jokių sąmoningų ar blogų veiksmų, kai kalbame apie Seimo nario priesaiką ir darbą. Viešai galbūt Seimo nariai ir nedrįso pasakyti, kad aš čia nieko tokio nepadariau, o kai buvo slaptas balsavimas, jie išreiškė savo nuomonę. Po to galėjau atsistatydinti ir pasitikrinti, kaip galvoja rinkėjai, ar galiu toliau atstovauti juos. Į antrą turą išėjau, reiškia, dalis rinkėjų manimi pasitiki. O ar aš toliau dalyvausiu rinkimuose, ar ne, šiai dienai anksti pasakyti.
Tai jūs dar turite ir toliau planų dalyvauti aktyvioje politikoje ar rinkimuose?
Sugrįžau į socialdemokratų partiją, esu Šakių rajono socialdemokratų partijos narys. Mane pažįsta, manimi pasitiki žmonės, tai sugrįžau į gretas. <...> Šiuo atveju, kaip eilinis savivaldybės tarybos narys, manau, kad turiu patirties. Į Šakių rajono tarybos nario poziciją galėčiau sugrįžti, jeigu, žinoma, bus žmonių pasitikėjimas.
