Gyvūnai laivu bus išgabenti 8 kilometrus į jūrą – ten, kur jau nėra žvejų tinklų, ir paleisti į laisvę, pranešė Jūrų muziejus.
Anot jo, šie metai buvo itin gausūs pajūryje rastų sužalotų, sergančių, nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Į muziejų atgabenti 22 poros–trijų savaičių gyvūnai, sveriantys gerokai mažiau nei turėtų būti ką tik gimę gyvūnai.
„Žmogaus veikla keičia Baltijos jūrą ir ji kartais būna nepalanki gyvūnams“, – sakė Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pradėjęs gelbėti ruoniukus daugiau nei prieš tris dešimtis metų.
Anot jo, patelės susilaukia atžalų kovo mėnesį ant ledo, kai jūra būna kiek užšalusi. Nuo 2000-ųjų žiemos šiltėja ir nebesiformuoja ledas, todėl prie gimusių ruoniukų gali prieiti žmonės, kartais juos apkandžioja laukiniai žvėrys ar net šunys. Bandydamos apsaugoti vaikus ruonės juos įstumia į vandenį, o bangos šiuos įtraukia bei atplukdo prie kranto.
Anot A. Grušo, ruoniai kenčia ir dėl žuvies trūkumo Baltijos jūroje. Manoma, kad 80 proc. jūros žuvų resurso yra sunaikinta, todėl ruoniams nebėra kuo maitintis.
Per tris dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje išslaugyta apie 170 Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių.
Rudenį planuojama atidaryti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
