Taip lengviau: greitasis skaitymas
- Mantas Bartuševičius projekte su „Bitė Lietuva“ išbandė paralimpinio sporto šakas
- Jį labiausiai sužavėjo golbolas, disko metimas užrištomis akimis ir susitikimai su „Parateam Lietuva“ nariais
- „Bitė Lietuva“ vadovas Arūnas Mickevičius pabrėžia, kad parama paralimpiniam sportui laužo stereotipus ir įkvepia visuomenę
- Artimiausi Lietuvos paralimpiečių startai – 2026 m. Milane
„Jau anksčiau pažinojau paralimpiečių, tad man buvo žinoma, kad tai neeiliniai žmonės. Vis dėlto maloniai nustebino jų atvirumas. Paralimpiečiai patys nori parodyti visuomenei savo sporto šakas, yra labai nuoširdūs. Gaila, kad jų istorijos nėra taip plačiai žinomos, nors daugelis jų – tikri herojai. Tai neretai yra drugelio virsmo istorijos: po traumos žmonės atrodo net sustiprėję, pasikeitę ir pražydę“, – apie kartu su „Bite Lietuva“ įgyvendinamą jau antrą projekto „Bartaševičius & paralimpiečiai“ sezoną pasakoja M. Bartuševičius.
Pasak jo, kai kurios išbandytos paralimpinio sporto šakos paliko neišdildomą įspūdį. „Iš projekto pirmo sezono labiausiai įsiminė golbolas. Pirmas kamuolio metimas aikštelėje buvo toks stiprus, kad atrodė, jog visi vidaus organai iškris. Teko net trumpam sustabdyti filmavimą, kad atgaučiau kvapą“, – juokiasi jis.
Antrajame projekto sezone taip pat netrūko ypatingų patirčių. M. Bartuševičius susitiko su paralimpinės komandos „Parateam Lietuva“ atstovais: plaukiku Edgaru Mataku ir jo treneriu Ramūnu Leonu, lengvaatlete Oksana Dobrovolskaja ir jos trenere Terese Nekrošaite, tinklinio sėdint rinktinės atstovais – Eduardu Strašunsku, Tomu Kriveriu ir Algirdu Vaičiuliu.
„Turėjau svajonę išbandyti disko metimą, tai išsipildė su kaupu – teko tai daryti užrištomis akimis. Tos pačios dienos, kai filmavome lengvaatletę Oksaną, vakare ji tapo Lietuvos čempione ir dar pagerino rekordą. Tai nuostabios akimirkos, kurias tikrai prisiminsiu ilgai“, – dalijasi M. Bartuševičius.
Paslaptis – užsispyrimas ir tikėjimas
Stebint paralimpiečius įkvepia tai, kad žmonės net po sunkių traumų randa savyje jėgų pakilti, teigia M. Bartuševičius.
„Kai kurie dar iki patirtų traumų pasižymėjo sportininkų mentalitetu, nugalėtojo charakteriu, turėjo ryžto – tai žmonės, kurie nepasiduoda. Kai kuriems net nereikia pagalbos, jie patys pasiruošę viską padaryti, įrodyti, kad gali“, – sako jis.
„Paralimpinis sportas yra daugiau nei tik sportas – jis padeda laužyti stereotipus apie žmones su negalia, skatina visuomenę būti atviresnę. Remdami Lietuvos paralimpinę komandą ne tik prisidedame prie jos pasiekimų ir pergalių, bet ir skatiname žmones būti aktyvius, užsiimti sportu ar kita mėgstama veikla, nepaisant turimos negalios“, – sako Arūnas Mickevičius, Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatės „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
2016 metais Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse Lietuvos komanda pasiekė istorinių laimėjimų – Mindaugas Bilius iškovojo aukso medalį rutulio stūmimo rungtyje ir sidabrą disko metime, o Lietuvos vyrų golbolo rinktinė tapo paralimpine čempione. 2021 metais Tokijo žaidynėse Lietuvai atiteko trys bronzos medaliai, kuriuos iškovojo plaukikas Edgaras Matakas, dziudo atstovas Osvaldas Bareikis ir vyrų golbolo rinktinė. Pernai vykusiose Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse Osvaldas Bareikis iškovojo bronzą dziudo rungtyje. Kita proga pamatyti paralimpiečius – 2026 metų Milano Kortinos žiemos paralimpinės žaidynės, kur debiutuos snieglentininkas Rapolas Micevičius.
Laidos metu gavo pamoką
M. Bartuševičius sako, kad susitikimai su paralimpiečiais pakeitė jo požiūrį į kasdienius dalykus. „Dauguma mano kalbintų žmonių pripažįsta, kad šiandien situacija jau visai kitokia nei prieš 15–20 metų. Pasikeitė požiūris į žmones su negalia – juos labiau mato kaip lygius. Žinoma, problemų dar yra – ne visur patogūs praėjimai, ne visada pritaikyta infrastruktūra. Bet didžiausia pažanga įvyko galvose – tiek pačių žmonių su negalia, tiek visuomenės“, – teigia jis.
Humoristui itin įsiminė pokalbis su tenisininke Kotryna Žižmaraite, kuri sportu užsiima sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje.
„Vis svarsčiau, kaip pasakyti – „ateikit žaisti“ ar „atvažiuokit žaisti“. O ji atsakė, kad nereikia išskirti žmonių su negalia, net ir sėdintiems vežimėlyje reikia sakyti „ateikit“. Nors techniškai jie atvažiuoja vežimėliais, bet esmė – kad visi esame lygūs. Tai buvo gera pamoka man pačiam: nereikia persistengti stengiantis neįžeisti. Jie tiesiog nori būti matomi kaip žmonės“, – sako M. Bartuševičius.
Pasak jo, daugiau dėmesio paralimpiniam sportui padėtų pakeisti ir visuomenės įpročius. „Lietuvoje visi žiūrime krepšinį, futbolą, o paralimpiečių varžybos lieka nuošalyje. Man atrodo, kad šis projektas apie paralimpiečius yra vienas iš būdų tai keisti – rodyti žmones, kelti juos į viešumą. Be to, daug ką suprastume, jei patys pabandytume jų sportus, pavyzdžiui, golbolą ar specialius dviračius. Kartais užtenka vienos dienos tokioje patirtyje, kad suprastum, kokio lygio meistriškumo reikia, kad jie galėtų taip varžytis“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
