Žmogaus teisių organizacijų atstovai, minėdami Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją reagavo ir į Seimo valdančiosios daugumos pristatytą Civilinės sąjungos įstatymą. Pasak jų, įstatymo projekte yra spragų, jis tobulintinas, bet „bazė“ yra, todėl tikimasi, kad jis bus priimtas.
Lietuvoje 9 iš 10 homoseksualių žmonių savo orientaciją slepia
Pasak Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkės Monikos Antanaitytės tai, kad naujas projektas yra pristatytas – svarbu.
Tiesa, jis nepatenkina visų poreikių, o tik nustato minimalius partnerystės standartus. Pasak jos, tai geriau nei vakuumas ir jis yra toks kompromisinis, kad opozicinėms politinėms jėgoms Seime būtų ciniška jo nepalaikyti,
„Gaila, kad šiame projekte nėra net klausimo apie pavardes, taip pat yra svarstoma juridinį partnerystės faktą registruoti pas notarą, o tas suponuoja tam tikrą požiūrį ir svarbą. Kita vertus pateiktas projekstas teisiškai yra tvarkingesnes nei prieš tai buvęs, yra aliuzija į šeimos turto reglamentavimą, kas padėtų reguliuoti kreditinius įsipareigojimus.
Svarbu ir turto režimas, kaip ir praeito įstatymo projekto metu, kalbama apie dalinę, ne apie bendrą jungtinę nuosavybę, jei to nėra, nėra ir solidarios atsakomybės“, – kalbėjo teisininkė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvos politikai kol kas niekaip nereaguoja į vienos lyties asmenų, susituokusių ir gyvenančių užsienyje, padėtį. Neįteisindami vienos lyties partnerių čia, jie tam tikra prasme atstumia dalį žmonių neišnaudodami demografinio bei socialinio potencialo.
„Pats įstatymas (kurį, tikimasi pavyks priimti) nėra dogma, jis gali keistis priklausomai nuo socialinės situacijos ir praktinių trūkumų. Įstatymas gali būti tobulinamas, tikiuosi bus atsižvelgta į realybę“, – kalbėjo M. Antanaitytė.
Tai, kad reikia skirti daugiau institucinio ir socialinio dėmesio LGBT asmenims pritarė ir „Psichikos sveikatos iniciatyvos“ vadovė Karinė Levickaitė, patikinusi, kad 9 iš 10 homoseksualių asmenų slepia savo oriantaciją.
„Mes pakankamai lėtai siejame LGBT ir psichikos sveikatos klausimus, bet tai svarbūs klausimai. <...>Institucine diskriminacija yra gaji, nes nėra įstatymų, kurie žmonėms garantuotų tokias pačias sąlygas, tapatybę, kaip ir kitiems. 9 iš 10 neatskleidžia savo orientacijos, jaučiasi depresyviai, bet šalyse, kur žmonės gali įteisinti savo santykius, gerėja žmonių psichikos sveikata, mažėja savižudybių, tai nėra kaprizas tai teisė plačiausia prasme“, – tikino ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė tikino, kad vaikų, augančių vienos lyties partnerių šeimose, situacija vistiek turės būti išspręsta,
„Vienas iš dviejų vaiko šeimoje esančių asmenų turėtų turėti aiškiai įvardytas pareigas vaiko atžvilgiu. <..> Kitas partneris negalėtų vaiko net į ligoninę nuvežti, nes ten klausia, kas jūs esate?“, – sakė J. Juškaitė.
Ji tai taip pat tikino, kad kai kurių visuomenės narių baimė, kad tos pačios lyties asmenys galės įsivaikinti vaikus nėra pagrįsta, nes jei to nebus paminėta civilinės sąjungos įstatyme to ir nebus. Priversti Lietuvą elgtis kitaip joks tarptautinis teismas negalės, nors to baiminasi dalis visuomenės.
Registruotų pas notarą, vaikų padėtis nesikeis
Pagal parengtą projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
