• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paklydęs, apleistas, „nebereikalingas“ gyvūnas klaidžioja gatvėmis, o galiausiai atsiduria prieglaudoje. Tokių istorijų – tūkstančiai. Kad taip nenutiktų, gyventojai skatinami ženklinti šunis, kates ir šeškus. Laiko liko kiek mažiau nei 4 mėnesiai – pažymėti augintinius mikroschema reikia iki šių metų gegužės 1 d., iki tol pasiekiamos ir kompensacijos. To nepadarius laiku, keturkojo šeimininkui gali tekti susimokėti nemenkas baudas.  

Paklydęs, apleistas, „nebereikalingas“ gyvūnas klaidžioja gatvėmis, o galiausiai atsiduria prieglaudoje. Tokių istorijų – tūkstančiai. Kad taip nenutiktų, gyventojai skatinami ženklinti šunis, kates ir šeškus. Laiko liko kiek mažiau nei 4 mėnesiai – pažymėti augintinius mikroschema reikia iki šių metų gegužės 1 d., iki tol pasiekiamos ir kompensacijos. To nepadarius laiku, keturkojo šeimininkui gali tekti susimokėti nemenkas baudas.  

REKLAMA

Po augintinio oda įvesti mikroschemą tetrunka porą minučių, o nauda – šimteriopa. Gyvūnų ženklinimas gali užkirsti kelią mirtinoms ligoms, žiauriam elgesiui su gyvūnais. Be to, paklydusiam augintiniui tai tiesiausias kelias grįžti pas šeimininkus. Todėl palengvinama našta, tenkanti gyvūnų prieglaudoms.

Aktyviausiai gyvūnus ženklina didmiesčiuose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis minėjo, kad šiuo metu iš viso paženklinta apie penktadalis Lietuvoje laikomų naminių gyvūnų.

REKLAMA
REKLAMA

Mikroschemomis sužymėta ir užregistruota Gyvūnų augintinių registre (GAR) iš viso apie 220 tūkst. šunų, kačių bei šeškų.

„Lyginant nuo to laikotarpio, kai įsigaliojo privalomas ženklinimas, tai yra nuo pernai gegužės 1 dienos, netoli 70 tūkst. jau paženklinta daugiau gyvūnų. Procesas vyksta“, – teigė VMVT specialistas.

REKLAMA

Aktyviausiai augintinius ženklina didmiesčių gyventojai, tačiau su šia užduotimi puikiai susitvarko ir kai kurios provincijos savivaldybės, pažymėjo G. Blekaitis.

Pagal sužymėtų augintinių gausą išsiskiria Vilnius, Kaunas, Kėdainiai, Šiauliai, Tauragė, Klaipėda ir Utena. Mažiau suženklinta Panevėžio, Trakų miestuose, o mažiausiai – Kazlų Rūdoje.

Kraipo galvą: augintinis rastas, o sistemoje šeimininko neliko?

Portalas tv3.lt klausė gyvūnų mylėtojų, ar šie jau spėjo paženklinti savo augintinius. Vilnietė Agnė (tikrasis vardas ir pavardė žinoma – aut. past.) atskleidė, kad savo šunį paženklino dar praeitą pavasarį, kai skiepijo keturkojį nuo užkrečiamų ligų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai kalbėjome apie mano kalytės vakcinaciją, veterinaras iškart įspėjo, kad reikės čipuoti. Aš apie tai nieko nežinojau, tai išklausinėjau, kokia iš to nauda. Man viską paaiškino – iškart sutikau. Labiausiai patiko ta mintis, kad mikroschemoje būsiu įrašyta kaip šeimininkė ir jei šuniukas kada pasimes, mano duomenis bus galima nuskaityti. Nereikės tiek jaudintis, kad šuo prapuolė kaip į balą, rasti bus lengviau“, – pasakojo Agnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pridūrė, kad ženklinti augintinį buvo patogu, o kaina – įkandama. „Maniškei mikroschemą įdėjo kartu su skiepais. Nereikėjo jokio atskiro apsilankymo pas veterinarą, viskas greita ir patogu“, – kalbėjo vilnietė.

Šiai nuomonei pritarė ir gyvūnus laikanti Andželika. „Visi suženklinti jau prieš 6 ar daugiau metų ir kiti sėkmingai ženklinami. Tik neatsakingi šeimininkai gali sau leisti tuo nepasirūpinti“, – mano ji.

REKLAMA

Kita skaitytoja Vida, išgirdusi, kad nepaženklinus augintinio šeimininkams grės baudos, kalbėjo kategoriškai: „Bus dar daugiau primėtyta gatvėse šunų ir katinų.“

O štai garbaus amžiaus katę auginanti Ramunė sakė, kad jos ženklinti neketina. „Aš savo senjorės katytės nečipuosiu. Ji į lauką neina, kodėl aš kažkam turiu pelną nešti, jei ji lauko nemato“, – dalijosi moteris.

Taip pat ji išsakė abejonių, kad mikroschema po gyvūno oda toli gražu ne visada padeda rasti pasiklydusio gyvūno šeimininkus. „Kažkaip paskutiniu metu randa gyvūnus čipuotus, bet kažkaip stebuklingai dingę šeimininkai iš sistemos.  Pavyzdžiui, feisbuke skelbė, kad rastas šuo čipuotas, o šeimininkų nėra“, – pasakojo Ramunė.

REKLAMA

VMVT padėtis, kad tokia padėtis susiklostyti galėjo dviem atvejais: arba gyvūnas ženklintas seniai ir šeimininkas nepasirūpino, kad duomenys būtų iš naujo perrašyti į GAR sistemą, arba gyvūnas ženklintas užsienyje ir nelegaliai parvežtas į Lietuvą, kur jį pardavė neregistruotą.

Gyventojams kelia baimę viena mintis

Pasak Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidento Audriaus Kučinsko, ne visi gyventojai trykšta noru ženklinti augintinių. Nors gyvūnus pažymėti mikroschema šeimininkai turi iki šių metų gegužės pradžios, suskubusiųjų bangos veterinarai nepastebi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Didelės bangos, pakilimo ar susidomėjimo ženklinimu nėra. <...> Buvo kelios akcijos padarytos Vilniaus mieste, Kaune, Klaipėdoje – tuo metu toks truputį susidomėjimas žmonių atsiranda, gal vienkartinis, taip pavadinkime“, – situaciją apžvelgė A. Kučinskas.

Paklaustas, kodėl progresas gyvūnų ženklinimo srityje lėtas, pašnekovas įvardijo vieną esminę priežastį – gyventojai į ženklinimą žvelgia skeptiškai, nes baiminasi galimų mokesčių už gyvūnus ateityje.

REKLAMA

„Žmonės, manau, įbauginti. Mes bandome spėlioti, kodėl toks lėtas veiksmas. Jie greičiausiai prisimena istorijas, kaip prieš keletą metų kai kurie miestai buvo apmokestinę gyvūnus. Ir greičiausiai, mes taip spėjame, žmonės turi vidinę baimę, kad jeigu užregistruos augintinį, ateis mokesčiai už gyvūnus“, – dalijosi įžvalgomis veterinarijos specialistas.

Ir iš tiesų ši baimė, kad ateityje galimai užgrius mokestis už augintinio laikymą, atsispindi gyventojų sąmonėje. Pavyzdžiui, tokios nuomonės laikosi portalo tv3.lt skaitytoja Rasa. „Šias metais sučipuosite, o kitais jau mokėsime naują mokestį už gyvūną“, – mano ji.

REKLAMA

Visgi yra vilčių, kad gyventojai gali sukrusti ir aktyviau ženklinti gyvūnus, įsitikinęs LVGA prezidentas. Jis aptarė, kuriuose frontuose galima tikėtis suženklintų gyvūnų skaičiaus pakilimo.

„Tikiu, kad atsiradusi teisė ženklinti gyvūnus ne tik veterinarijos gydytojams galbūt suaktyvins socialiai remtinų gyventojų gyvūnų ženklinimą. Bet mūsų žiniomis, taip nesusidarytų didelė masė gyvūnų. Antras, didesnis pakilimas galėtų būti globos organizacijose, prieglaudose. Visų čia laikomų gyvūnų ženklinimą kompensuoja iki gegužės 1 d. Per tas dvi grupes gal ir galima tikėtis didesnio suaktyvėjimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias viltis teikiame į rajonuose, provincijoje dirbančius veterinarijos gydytojus, kurie ir taip aptarnauja ūkius, gyventojus. Jei jis nuvažiavo gydyti karvytę, arkliuką, ožkytę ar avį, tuo pačiu metu praneša apie ženklinimą. Per šitą prizmę turime kažkokį judesį, bet smulkiose klinikose, kiek esame girdėję, nėra didelių anšlagų“, – komentavo A. Kučinskas.

O štai Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė nemano, kad gyventojai delsia ženklinti augintinius iš piktos valios. Greičiausiai daugelis į tai numoja ranka dėl polinkio bet ką atidėlioti iki paskutinės minutės, nuomone dalijosi pašnekovė.

REKLAMA

„Diskutavome įvesdami privalomą ženklinimą, kad nepaisant to, kokią galutinę datą nustatysi, žmonės iš esmės viską linkę daryti paskutinę dieną. Tai matome ir su pajamų deklaracijomis, kai VMI svetainės lūžta. Tokia yra žmogaus natūra. <...> Bet mes matome progresą kartu su Žemės ūkio ministerija ir interneto svetainės „Paženklink mane“ organizatoriais. Augimas po 5 proc. kas mėnesį vyksta, rodo mums pozityvias tendencijas – gyventojai tą daro“, – teigė B. Kymantaitė.

REKLAMA

Veterinaras apie ženklinimą: „Tai yra minutės reikalas“

Apskritai pats gyvūno ženklinimo procesas neturėtų bauginti šeimininkų. Veterinarijos gydytojas apibūdino, kad įdėti mikroschemą gyvūnui po oda trunka vos 1–2 minutes. Ši procedūra analogiška skiepui, be to, gyventojams nereikia vargti pildant dokumentus.

„Mikroschemos įvedimas yra minutės reikalas: pasiruošti ir įdurti. Tik reikia gyvūną palaikyti teisingai – viskas. Toliau daug namų darbų lieka veterinarijos gydytojui arba ženklintojui. Jie suveda duomenis į sistemą, pildo dokumentus. Bet to savininkai nejaučia ir jų tai neturėtų jaudinti“, – komentavo A. Kučinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Procesas gali trukti kiek ilgiau tik tuomet, jei gyvūnas yra visai neregistruotas. Tuomet reikia užpildyti keletą papildomų dokumentų ir išduoti gyvūnui pasą, bet tai viskas, nurodė pašnekovas.

„Galbūt ta didžioji dalis žmonių, kurie neateina, jie neturi jokio dokumento, jokios registracijos. Kitaip tariant, su tokiais dar gali užtrukti vieną kitą minutę ilgiau. Bet kur mūsų kolegos jau reguliariai dirba su pastoviais klientais, tai jų gyvūnai yra visi suženklinti“, – svarstė A. Kučinskas.

GATO vadovė įsitikinusi, kad gyvūnų ženklinimas – greitas ir paprastas žingsnis, kurį atlikti gali daugelis gyvūnų savininkų.

„Nežinau, kodėl ženklinimą mikroschema pavertėme didžiuliu baubu, kas neva yra sudėtingas procesas, kur reikia mobilių komandų, pagalbinio mechanizmo. Tikrai taip nereikia. <...> Regionuose, kaimuose gyvena sąmoningi žmonės, kurie supranta poreikius: jie savo gyvūnus veža kastruoti, ženklinti, vakcinuoti“, – sakė ji.

Ženklinimo kainos Lietuvoje svyruoja nuo 10 iki 25 eurų. Vidutiniškai už gyvūno pažymėjimą mikroschema gali tekti susimokėti apie 15 eurų.

Ženklinimas apsaugo nuo gyvybei pavojingų ligų plitimo

A. Kučinskas pasidalino, kuo gyvūnų ženklinimas naudingas tiek pačių keturkojų, tiek visuomenės gerovei.

REKLAMA

Anot jo, gyvūnai gali platinti ligas, o tokiu atveju kyla rizika užsikrėsti ir žmogui. Pavyzdžiui, tarp mėsėdžių šunų, kačių ir šeškų gali įsisukti pasiutligė, o vėliau – persiduoti žmogui. Taigi, veiksmingas būdas stebėti situaciją – ženklinti gyvūnus, kad jų sveikatos duomenys būtų matomi elektroninėje sistemoje.

„Visi mėsėdžiai gyvūnai yra potencialiai pavojingi, jeigu jie netvarkingai suskiepyti, sužiūrėti, suregistruoti. Dėl to Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos misija yra sukontroliuoti situaciją. Tam, kad garantuotume žmonių gerovę, saugumą, turime žinoti, kiek yra potencialiai pavojingų gyvūnų Lietuvoje“, – kalbėjo specialistas.

Jo teigimu, ūkyje laikomi gyvuliai jau seniausiai sužymėti, todėl Lietuvoje neplinta žmogaus gyvybei pavojinga kempinligė. Ženklinti gyvulius ūkininkus pastūmėjo tinkamas teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, neženklinto gyvulio pienas buvo nesuperkamas arba jo savininkui neskiriama valstybės parama ūkiui. Tačiau toks paraginimas juk netinka naminių gyvūnėlių šeimininkams.

„O kaip priversti paprastą šuniuko ar kačiuko augintoją? Nėra jokio mechanizmo. Su botagu? Ne tie laikai. Kokios kitos priemonės? Nėra. Vienintelis mechanizmas – per švietėjišką darbą. Turbūt užtruks ne vienus metus, bet užaugs karta, kuri sakys: savaime suprantama, jei turime gyvūną – reikia juo rūpintis. Automatiškai neliks šunų, pririštų prie būdos, ar šąlančių, nepagydytų, nepašertų. Bet turi praeiti laiko, mes turime švietėjišką darbą pradėti jau dabar“, – akcentavo A. Kučinskas.

REKLAMA

Mikroschema padeda paklydusiam gyvūnui rasti kelią namo

Ženklinimas „išgydytų“ ir kitas Lietuvos naminių gyvūnų žaizdas. Beveik opiausia iš jų – augintinio virsmas benamiu. Gyvūnų ženklinimas padeda atsekti keturkojo šeimininkus.

Kasmet į prieglaudas patenka daugiau nei 15 tūkst. benamių keturkojų, iš kurių vos 5 proc. turi mikroschemas, kurias galima nuskenuoti. Likusi dalis gyvūnų negali grįžti atgal į namus, nes nėra būdo, kaip išsiaiškinti jų patekimo į gatvę istoriją.

„Turime daug gyvūnų, paimamų kaimiškose vietovėse, priglaudžiamų į prieglaudas. Jie nuklydo ne vieną dešimtį kilometrų rujos metu, pabėgę, pasiklydę. Užuot grąžinę juos senoliui arba senolei tą augintinį, kurį jis augino 5–8 metus, žmonės paima gera valia, manydami, kad jis pasiklydo, nuveža į artimiausią prieglaudą. Ten gyvūnas lieka, stresuoja, išgyvena. O senoliai nežino, kaip naudotis socialiniais tinklais, kaip ieškoti savo augintinio. O mes nežinome, kaip jį grąžinti.

Todėl tose vietovėse, kur žmonės gyvena atokiau, kur gyvūnai laksto palaidi, būtina suženklinti. Ir čia nėra kažkoks baubas skausminti žmogų, tai yra vardan gyvūno gerovės, kad jis kuo greičiau grįžtų namo“, – teigė B. Kymantaitė.

Įspėja: nesuskubusiems to padaryti laiku grės baudos

Primenama, kad šeimininkai turėtų suskubti ženklinti augintinius – pagal įstatymą tai turėtų padaryti iki šių metų gegužės 1 d. Paskui už nepaženklintą gyvūną grės piniginės baudos nuo 150 iki 300 eurų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 4 dalį. Jeigu šeimininkas piktybiškai nesilaiko gyvūnų laikymo reikalavimų, jų neženklina ir ANK straipsnį pažeidžia pakartotinai, tokiam asmeniui gresia bauda nuo 300 iki 550 eurų.

REKLAMA

„Nesame nusiteikę gąsdinti gyvūnų laikytojų. Mes raginame, kad tą padarytų laiku, padarytos priemonės ženklinimo skatinimui“, – kalbėjo G. Blekaitis.

Kad gyvūnus galėtų paženklinti visi gyventojai, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties. Socialiai remtiniems asmenims valstybė užtikrina paramą – numatyta lengvata, kuri siekia iki 15 eurų už 1 gyvūną. Vieno asmens vardu galima ženklinti ne daugiau nei 3 gyvūnus.

„Socialinę paramą gaunantys asmenys gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus arba ženklintojus ir suženklinti gyvūną. Specialistai kreipsis į mokėjimo agentūrą, kad būtų kompensuota už ženklinimą tam asmeniui. Tai yra didelė paskata“, – sakė G. Blekaitis.

Svarbu nepamiršti, kad šia parama galima pasinaudoti tik iki šių metų gegužės 1 d.

Visgi GATO vadovė atkreipė dėmesį, kad tik nedidelė dalis gyventojų priklauso socialiai remtinam sluoksniui, o visi kiti yra pajėgūs be didesnių sunkumų užtikrinti augintinio ženklinimą.

„Mes visą laiką bandome atkreipti dėmesį, kad tai yra tik 5 proc. šunų ir kačių laikytojų Lietuvoje. Visi kiti žmonės yra mokūs, gebantys pasirūpinti savo augintiniu“, – sakė B. Kymantaitė.

Gali pasirinkti artimiausią ir pigiausią procedūrą

Gyvūnų ženklinimo vietas ir procedūros kainas gyventojai gali stebėti tinklalapyje pazenklinkmane.lt. Šioje duomenų bazėje suvesta daugiau nei 850 veterinarijos specialistų, kurie teikia ir mobilias, ir stacionarias paslaugas. Viskas matyti virtualiame žemėlapyje.

REKLAMA

„Žmogus gali susivesti savo adresą ir rasti artimiausią bei pagal palankiausią kainą prieinamą veterinarijos gydymą, kuris atliks ne tik ženklinimo paslaugą, bet ir nukirminimą, skiepus, kastraciją ir panašiai“, – dalijosi B. Kymantaitė.

Kaip portalas tv3.lt rašė anksčiau, 2022 m. ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidoms kompensuoti numatyti 300 tūkst. eurų iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų. Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 10 iki 40 eurų. Ženklinimas atliekamas kartu su registracija.

Na tik grės baudos daugiau nieko tai kažką turėti taps piniguočių privilegija nes už teise turėti grės oi kokios didelės baudos kaip už lašišą iki sušaudymo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų