Seimas priėmė naują Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją. Už balsavo 92 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 13 parlamentarų.
Po šio sprendimo vandentvarkos sektorius Lietuvoje pasikeis neatpažįstamai. Nauja įstatymo redakcija leis vandens tiekimo įmonėms susijungti, jei įmonė bus nebepajėgi užtikrinti paslaugų, regionui bus paskirtas garantinis vandens tiekėjas.
Projektas taip pat numato griežtinti licencijavimo tvarką. Licencijos būtų atimtos iš tų įmonių, kurios nesugeba tinkamai išvalyti nuotekų ar tiekti kokybiško geriamojo vandens.
Taip pat, priėmus įstatymą, gali būti koreguojama paslaugų kainodara: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įmonių prašymu koreguotų paslaugos kainas, jeigu elektros bei dujų kainos keistųsi 30 proc. į vieną ar kitą pusę.
Vandens tiekėjai: nuo sausio geriamas vanduo didmiesčiuose brangs iki 60 centų
Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas sako, kad preliminariais skaičiavimais paslaugos (vandens ir nuotekų tvarkymo) kaina turėtų kilti iki 50–60 euro centų už vieną kubinį metrą, skaičiuojant su PVM (neišskiriant juridinių ar fizinių asmenų).
Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,50–2,40 euro didesnes sąskaitas už paslaugą. Tikslūs tarifai bus paskelbti maždaug per mėnesį.
„Vis tik šis kainų kilimas būtų gerokai mažesnis ir nesiektų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos ir šiuo metu leidžiamos 4 proc. nuo bendrų šeimos pajamų ribos“, – pridūrė jis.
M. Švaikauskas sako, kad elektra sudaro apie 10-20 proc. vandentvarkos įmonių veiklos sąnaudų, o išlaidos elektrai šiemet išaugo 3-5 kartus.
„Tai itin neigiamai veikia įmonių pinigų srautus bei finansinius rezultatus“, – sakė M. Švaikauskas.
Pasak jo, trys didžiosios Lietuvos vandentvarkos įmonės, kurios patiekia daugiau nei pusę Lietuvoje tiekiamo geriamojo vandens, per 2022 metus patirs daugiau nei 10 mln. eurų nuostolių.
Ragino priimti įstatymą priimti kuo greičiau
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius tvirtino, kad praktiškai visos vandens tiekimo įmonės palaiko įstatymą, išskyrus Utenos vandenis.
„Dabartinė energetikos krizė įrodo, kad vandentvarkos įmonės yra be galo netvarioje situacijoje, todėl kito kelio, kaip skubi šios sistemos reforma, kuriai teisinį pagrindą suteikia pateiktas įstatymas, nėra. <...> Jeigu šiemet šis įstatymas nebus priimtas, mes turėsime bankrutuojančias įmones, o iki Kalėdų jose dirbantys nebegaus atlyginimų. Atleiskit, bet aš turiu parodyti, koks scenarijus mums gresia“, – anksčiau yra sakęs S. Gentvilas.
Įstatymo pataisomis siūloma leisti įmonėms susijungti, o jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatytų garantinį tiekimą. Jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančioms įmonėms siūloma nustatyti naujus licencijuojamos veiklos kriterijus. Numatoma, jog licencijos galiojimas gali būti panaikinamas, jei tinkamai neišvalomos nuotekos, jei vartotojams tiekiamas kokybės reikalavimų neatitinkantis geriamasis vanduo ir vandentvarkos įmonė per įstatyme nustatytą terminą nesuplanuoja reikiamų veiksmų ir investicijų.
Numatoma sukurti garantinį paslaugų teikimo mechanizmą, kuris užtikrintų nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą gyventojams ir aplinkos apsaugos bei paslaugų kokybės reikalavimų vykdymą, jei geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui būtų panaikintas licencijos galiojimas.
Planuojama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrinks geriausią Įstatymo projekte nustatytus kriterijus atitinkantį viešąjį geriamojo vandens tiekėją regione, motyvuotu sprendimu paskirs jį garantiniu vandens tiekėju ir įpareigos jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą licenciją praradusios įmonės teritorijoje.
Nepriklausomybė nuo subsidijų įtvirtinama pakeičiant vandens paslaugų kainų nustatymo principus taip, kad sektorius galėtų investuoti į reikiamą infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją iš savo veiklos pajamų.
Be to, bus kuriama individualiųjų nuotekų tvarkymo įrenginių registravimo informacinė sistema. Informacinės sistemos duomenys bus naudojami individualių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitai ir kontrolei. Tai sudarys sąlygas efektyviau kontroliuoti, kaip tvarkomos individualios nuotekos.
Siekiant sumažinti administracinę naštą savivaldybėms, atsisakyta besidubliuojančių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei savivaldybių funkcijų. Informaciją apie geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją, paslaugų kokybę, teikimo sąlygas, numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, paslaugų kainas, tarifus ir kt. siūloma skelbti tik vandens tiekėjų ir paviršinių nuotekų tvarkytojų svetainėse.
Kartu bus įgyvendintos Geriamojo vandens direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatos. Numatyta pareiga vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms išsamiau informuoti vartotojus apie vandens kokybę ir kainos aspektus, pagerinti prieigą prie vandens.
Tiekėjai grasina: jei vanduo nebus branginamas greičiau, gyventojai gali likti be jo
Tačiau Seimui priėmus naujas įstatymo pataisas, šaltas vanduo gyventojams brangs dažniau ir greičiau. Vis dėlto kai kurie specialistai svarsto, kad vandens tiekėjai tirština spalvas, nes jiems energijos išteklių brangimas esą nėra toks skausmingas.
Guodžiasi dideliais nuostoliais
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius prakalbo apie kone kritinę situaciją, su kuria susiduria vandens tiekėjai.
Vandens tiekėjų, susiduriančių su finansiniais sunkumais, yra ne vienas, o dalis elektros tiekėjų netgi perspėjo „Kaišiadorių vandenų“, „Rokiškio vandenų“ atstovus apie elektros nutraukimą, jeigu už suteikta paslaugą nebus sumokėta nurodytu laiku.
Šiuo metu vandens tarifai peržiūrimi tik kartą per metus. Seimui palaiminus įstatymo pakeitimus, 30 proc. padidėjus ar smukus energetinių išteklių kainoms, vandens tiekėjai turėtų teisę kreipti į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), kuri, įvertinus elektros ir dujų dedamąją, atitinkamai nustatytų įkainius iš naujo.
Paprastai kalbant, didesni tarifai už vandenį galėtų būti tvirtinami greičiau ir dažniau.
B. Miežutavičiaus viliasi, kad jeigu įstatymo pataisos bus priimtos, vandens tiekėjai išvengs nuostolių.
„Tikimės, kad Seimo nariai atsisuks veidu į problemas, esančias mūsų sektoriuje, priims šias naujas pataisas ir mes galėsime kreiptis į VERT atstovus dėl energetikos kainų šuolio, kurie vėliau nustatytų naujas kainas, o mes išvengsime nemokumo. Dabar situacija yra tikrai bloga“, – kalbėjo pašnekovas.
Gyventojai liktų be vandens?
LVTA atstovas pastebi, kad elektrą parduodančių įmonių pareikšti ultimatumai vandens tiekėjams stebina, mat tokiu atveju itin keblioje situacijoje atsidurtų ne tik vandentvarkos bendrovės, bet ir patys gyventojai – jie liktų be vandens.
Be to, B. Miežutavičius savo ruožtu ragina politikus griebtis sprendimų čia ir dabar, nes dabartiniai skaičiai rodo labai rimtą sitauciją – kai kurios įmonės už elektrą turi sumokėti daugiau, negu uždirba.
„Reikia spręsti, o ne kalbėti apie tai, ką dar būtų galima čia kažką tobulinti, nes tas įstatymo kūrimas prasidėjo tada, kai įvyko „Grigeo “ skandalas, pasirodė tos silpnosios aplinkosauginės vietos. Iki šiol diskusijos tęsiasi ir priėjome prie to laikotarpio, kai ištiko energetinė krizė. Tai dabar tenka spręsti ne tik tai, kad reikia mažinti taršą, bet ir išnarplioti egzistencinę įmonių problemą dėl energetinių kainų.
<...> Jeigu įmonės mėnesines elektros energijos sąnaudos yra kai kur netgi didesnės negu visos pajamos, tai jau, matyt, yra labai rimta situacija“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Perspėjo, kad vanduo brangs
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar rugsėjį Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas teigė, kad, pabrangus energetiniams resursams, kurie sudaro apie dešimtadalį įmonių kaštų, jos atsidūrė ties nemokumo riba, tačiau bankrutuoti negali, nes tiekia viešąją paslaugą.
„Pavyzdžiui, nuo 2021 metų paskutiniojo ketvirčio elektra vandentvarkos įmonėms pabrango apie keturis kartus, kuras – šeštadaliu. Tokio šoko, tokio drastiško padidėjimo niekas negalėjo prognozuoti, todėl jos šaukiasi valstybės institucijų pagalbos“, – BNS sakė V. Ramonas.
Marijampolės įmonės „Sūduvos vandenys“ direktorius Žydrūnas Čekauskas teigia, kad įmonė šiemet jau patyrė 104 tūkst. eurų nuostolių, o jos gyvybingumą palaiko tik sukaupti rezervai.
„Net skolintis nebegalime, nes turime jau iš pasiskolintų lėšų kofinansuoti Europos Sąjungos vykdomus vandentvarkos projektus“, – sakė Ž. Čekauskas.
Pasak V. Ramono, panaši padėtis yra ir kitose šalies vandentvarkos įmonėse, o problema iš dalies būtų išspręsta, jei Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įkainius perskaičiuotų du kartus per metus, kaip daroma su elektros ir dujų kainomis.
„Dabar pagal kainų metodiką vandens kainos yra perskaičiuojamos kartą per metus, bet energijos kainos pakilo dabar – staiga ir netikėtai, o kainas perskaičiuosime tik po metų. Pavyzdžiui, „Varėnos vandenų“ sąnaudos energijai pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo apie 4–5 kartus ir sudarė apie 150 tūkst. eurų, kai įmonės metinė apyvarta yra šiek virš milijono eurų“, – BNS sakė V. Ramonas
„Jeigu nieko nekeisime, tai kitąmet visos vandentvarkos įmonės gali tapti nuostolingos“, – pridūrė jis.
VERT atstovė teigė, kad vandentvarkos įmonės šiek tiek dramatizuoja situaciją.
„Jų elektros sąnaudos bendroje išlaidų eilutėje sudaro apie 15 proc. – energijos kainų augimas, mūsų skaičiavimais, jas padidino apie 5 proc. – iš tiesų tai nėra tokie pinigai, kad jie dėl to bankrutuotų“, – BNS sakė VERT Vandens skyriaus vedėja Indrė Musvicienė.
„Be to, mes jiems beveik viską kompensuojame – energijos kainų augimas faktiškai yra tik pusės metų klausimas, per kainą jiems vis tiek viskas bus sugrąžinama. Nebent apyvartinių lėšų tam tikras stygius šiuo metu yra“, – pridūrė ji.
VERT atstovės teigimu, įmonėms, kurioms jau atėjo laikas tvirtinti naujus įkainius, taryba į juos jau įdeda pabrangusius energetinius išteklius ir didesnį darbo užmokestį – kainos jų vartotojams padidėjo apie 15–20 proc.
Pasak VERT atstovės, Vyriausybė turėtų spręsti, kiek kartų per metus turėtų būti perskaičiuojami vandens tiekimo įkainiai.
„Ar tikslinga du kartus per metus peržiūrėti vandens kainas, yra politinis klausimas, nes dabartinė tvarka yra nustatyta įstatyme“, – sakė I. Musvicienė.
