Šiuo metu specialūs migrantų poreikiai, jų pažeidžiamumas, yra įvertinamas apžiūros būdu – taip nustatoma, ar asmuo pilnametis, ar turi negalių, kokia jo sveikatos būklė.Tačiau, pasak T. V. Raskevičiaus, specialieji poreikiai turėtų būti įvertinti ne tik apžiūros būdu, bet ir bendraujant bei nustatant atvejus, kurie nematyti plika akimi, todėl privalu dėti visas pastangas, kad būtų kuo greičiau įvertintos visos aplinkybės.
„Galbūt tas asmuo yra susidūręs su seksualiniu smurtu, su prievarta, su kankinimu, galbūt priklauso pažeidžiamai grupei.Ir tokių dalykų kartais apžiūros metus įvertinti neįmanoma. Labai svarbu, kad su šiais asmenimis dirbtų socialiniai darbuotojai, tas visas aplinkybes kuo greičiau įvertintų ir jeigu yra užfiksuotas pažeidžiamumas, taikytų papildomas priemones“, – pabrėžia jis.
Raudonasis kryžius migrantams „maišais“ veždavo vaistus
Rūdninkų poligone kurį laiką savanoriavusi rašytoja Rūta Vanagaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad padėtis stovykloje buvo tragiška – pastovią drėgmę kentę šąlantys vyrai buvo ligoti, todėl jiems Raudonojo kryžiaus savanoriai kone kasdien „maišais“ veždavo vaistus.
„Man savanoriaujant, gydytojas atvažiuodavo keletą kartų į savaitę ir priimdavo dalį migrantų, išrašydavo jiems vaistų. Mes surinkdavome receptus ir jiems juos pristatydavome, tiksliai pasakyti, kokie vaistai buvo išrašyti, nepasakysiu, bet buvo matyti antibiotikų. O antibiotikus geria tik turintys rimtų ligų“, – nurodė R. Vanagaitė.
Tiesa, nusipirkti nereceptinių vaistų net ir už savo pinigus, migrantai negali, tad užklupus rimtiems skausmams ar peršalimui – jie turi laukti medikų apžiūros, kurios, kaip minėjo savanorystę atlikusi rašytoja, sulaukia ne visi.
„Išrašytus receptinius vaistus į stovyklas pristato savivaldybės atstovai arba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai pristato tik medikų išrašytus receptinius vaistus konkretiems žmonėms į stovyklas, patys nereceptinių vaistų neperka ir nedalina migrantams. Paskutiniu metu vaistus dažniai atsiveža medikų mobilios komandos, arba vaistų atsargų yra stovyklų medicinos punktuose (Pabėgėlių priėmimo centre, Rukloje, Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje). Esant būtinybei, kviečiama greitoji medicininė pagalba“, – tokį komentarą naujienų portalui tv3.lt pateikė Raudonojo kryžiaus atstovai.
R. Vanagaitė savanoriaudama sulaužė kelias savanoriams keliamas taisykles – neperduoti informacijos žiniasklaidai ir nepirkti pačiai migrantams daiktų, todėl toliau lankytis pas migrantus negali, nurodo ji.
Asmenų pažeidžiamumą didina daug dalykų
Gyvenimas aptvertoje teritorijoje, saugomame perimetre, be galimybės išeiti, informacijos, teisinės pagalbos trūkumas, psichikos ir fizinės sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas dar labiau didina prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą, sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto advokacijos vadovė Mėta Adutavičiūtė.
Jos teigimu, svarbu pažymėti, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, migrantams ir prieglobsčio prašytojams gali būti suteikiama tik priminė sveikatos priežiūra ir būtinoji medicininė pagalba, tačiau teisės aktais nėra užtikrinama, kad migrantams ir prieglobsčio prašytojams būtų prieinama kitų lygių sveikatos priežiūra, suteikiamas būtinas gydymas.
Su minėta M. Adutavičiūtės informacija sutinka ir T. V. Raskevičius. Jo pastebėjimu, negavus ne tik būtinosios, bet ir rutininės sveikatos priežiūros, kurios negaunant gali kilti rizika žmonių sveikatai arba gyvybei.
„Šiuo metu SADM teikia užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad ekstremaliosios situacijos metu migrantams būtų teikiama ne tik būtinoji, bet ir įprastos sveikatos priežiūros paslaugos, jeigu ji yra būtina“, – patikino jis.
Šiuo metu net ir pažeidžiamų asmenų, šeimų su mažamečiais vaikais sulaikymo pagrįstumas nėra individualiai vertinamas ir yra vykdomas masiškai, be jokios teisminės priežiūros, nes nėra teikiama teisinė pagalba ir informacija apie galimybes kreiptis į teismą dėl sulaikymo peržiūrėjimo: „Vertinant apskritai, nėra užtikrinama, kad pažeidžiami migrantai ir prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti sąlygomis, kurios atitiktų jų specialiuosius poreikius, ir tokias sąlygas, taikant masinį sulaikymą, vargu ar įmanoma užtikrinti“, – nurodo M. Adutavičiūtė.
Seksualiniam išnaudojimui kelią užkirs apgyvendinus zonomis
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad tarp migrantų palapinių stovyklose pradėjo formuotis kastų sistema, vyko seksualinis išnaudojimas, o kai kurie vargingi migrantai buvo priversti užsiimti prostitucija tarp vyrų.
Kastos formavosi tautybės, rasės ir pilietybės pagrindu: aukščiausiai kastai priklauso arabai ir kurdai, žemesnei – migrantai iš Afrikos valstybių, Afganistano, Sirijos. Žemiausios kastos tampa Šri Lankos, Indijos ir kitų to regiono valstybių gyventojai. Hierarchija taip pat priklauso nuo pinigų ar fizinės jėgos.
Silpnesni stovyklų gyventojai buvo reketuojami sumokėti už naudojimąsi dušu, skirtingos kastos naudojasi skirtingais tualetais.
Pagrindinė prevencinė priemonė, anot T. V. Raskevičiaus, asmenų zonavimas – jų apgyvendinimas pagal jų religinius įsitikinimus ir etninę priklausomybę: „Esame gavę patikinimą iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kad Kybartų pataisos namuose ši praktika bus taikoma ir bus vertinama, kad tokios situacijos ir galimi seksualinės prievartos atvejai nesiformuotų ir nesikartotų“, – teigė jis.
„Identifikavus visų neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų tapatybes ir nustačius jų specialiuosius poreikius buvo nedelsiant imtasi veiksmų juos perkeliant iš Rūdininkų į kitą apgyvendinimo vietą (Kybartus), kad migrantai gyventų saugiai. Perkėlus migrantus iš Rūdninkų į buvusius Kybartų pataisos namus – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padalinį, Kybartų užsieniečių registracijos centrą, skirtingų tautybių, religinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos atstovams skirtos atskiros patalpos, taip siekiama užtikrinti migrantų saugumą ir apsaugoti nuo galimų grėsmių.
Taip pat jiems sudarytos saugios sąlygos gyvenamojoje teritorijoje, su jais papildomai dirba socialiniai darbuotojai ir Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai. Be to, VRM imasi visų veiksmų, kad skirtingų rasių ir tautybių bei specialiuosius poreikius turinčių migrantų apgyvendinimas, kasdieninė buitis ir humaniškos sąlygos atitiktų nustatytus tarptautinius reikalavimus“, – patikino VRM atstovai, paklausus, ar perkėlus neteisėtus migrantus iš palapinių miestelių į stacionarą, jie apgyvendinti pagal religinius įsitikinimus, etninę priklausomybę.
Anot VRM atstovų, ir stovyklose, sužinojus apie išnaudojimo atvejus, buvo nedelsiant imtasi priemonių konfliktų priežasčiai nustatyti. Apie tai būdavo informuojamas stovyklavietės administratorius ir už stovyklavietė apsaugą apie migrantų priežiūrą atsakingi pareigūnai.
„Paaiškėjus įvykio faktams, konfliktų sukelėjai būdavo izoliuojami arba perkeliami į kitas apgyvendinimo vietas, taip pat pažeidžiamos migrantų grupės būdavo apgyvendinamos atskiruose sektoriuose ir jiems papildomai būdavo teikiama pagalba tiek iš migrantų priežiūrą atsakingų pasienio pareigūnų, socialinių darbuotojų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų – daugiausia Raudonasis Kryžius. Taip pat pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl galimų nusikalstamų veikų“, – patikino jie.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas: veiksmų nepakanka
Jeigu didelis skaičius žmonių masiškai sulaikomi, patalpinami į vieną vietą be teismo sprendimų, neatsižvelgiant į etninius, religinius, kultūrinius skirtumus, ir neužtikrinant bazinių humanitarinių žmonių poreikių, anot M. Adutavičiūtės, tai tampa palankia terpe formuotis subkultūroms, atsirasti išnaudojimo, smurto atvejams.
„Svarbu žmones apgyvendinti atsižvelgiant į etninę, religinę, kultūrinę tapatybę, tačiau vien tai, žinoma, nepakankama siekiant užkirsti kelią išnaudojimui ir smurtui. Turi būti aiškios, viešos, visiems prieinamos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose būtų ir informacija, kur kreiptis patyrus smurtą ar kitą neleistiną elgesį.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad visos šios priemonės yra daugiau žalos, atsiradusios dėl netinkamų sprendimų, tokių, kaip masinis žmonių sulaikymas, mažinimas, o ne problemos sprendimas iš esmės“, – komentuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.
Rūdninkų stovykloje gyvenę migrantai taip pat anksčiau teigė, kad iš kai kurių pareigūnų galintys įsigyti cigarečių ir alkoholio. Tai, anot R. Vanagaitės, taip pat galėjo skatinti išnaudojimą, nes cigaretės yra valiuta: „Jeigu žmogui pasibaigė pinigai ar jų išvis neturi, tai tam, kad galėtų nusipirkti kažką, jis valys tualetą, kambarius ar bus seksualiai išnaudojamas.
Kaip ir kalėjime kastos, taip ir ten atsirado kastos. Jos bus ne tokios žiaurios, kadangi jau yra atskirtos zonos. Bet pareigūnui viduje nėra, jei nežino, kas vyksta. Niekas nedrįsta ten eiti. <…> Ta pareigūnų baimė mus (savanorius – aut. past.) nustebino“, – teigė Rūdninkų poligone savanorystę atlikusi R. Vanagaitė.
Ekspertai pastebi nemažai neišspręstų klaidų. Ar reiktų tikėtis didesnių neramumų?
Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovės M. Adutavičiūtės požiūriu, su migrantų krize tvarkomės ne itin gerai.
Buvo priimtas ne vienas sprendimas ir ne vienas įstatymų pakeitimas, kuriais buvo stipriai apribotos prieglobsčio prašytojų teisės bei galimybės apskritai kreiptis prieglobsčio Lietuvoje, įteisintas masinis prieglobsčio prašytojų sulaikymas be realios teisminės sprendimų peržiūros galimybės.
„Kadangi Lietuva nebuvo pasiruošusi didesniam migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičiui, trūko reikalingos infrastruktūros, tinkamų apgyvendinimo sąlygų. Nuolat vaizduojant migrantus ir prieglobsčio prašytojus kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, kai kurios vietos bendruomenės priešinosi, kad migrantai ir prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti jų savivaldybės teritorijoje“, – teigia ji.
Kurį laiką buvo nepatenkinami net ir baziniai migrantų ir prieglobsčio prašytojų humanitariniai poreikiai – trūko šiltų drabužių, karšto maisto, vaistų, higienos priemonių, sveikatos priežiūros, kitų paslaugų: „Šiuo metu situacija po truputį gerėja, nes žmonės perkeliami iš palapinių laikinose sulaikymo ir apgyvendinimo vietose į patalpas, gerinamas paslaugų teikimas, tačiau išlieka rimtų problemų dėl sulaikyme esančių žmonių teisių užtikrinimo, ypač labiausiai pažeidžiamų“, – nurodo M. Adutavičiūtė
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė trečiadienį patikino, kad visi prieglobsčio prašymus bus išnagrinėti per ateinantį mėnesį – iki lapkričio. Tikėtina, kad didžiajai daliai migrantų nebus suteiktas prieglobstis ir dėl to, pasak R. Vanagaitės, reiktų ruoštis didesniems neramumams tarp migrantų.
„Galite įsivaizduoti, kas vyks, kai migrantai gaus neigiamus atsakymus? Tada jiems nėra visiškai ką prarasti – prasidės rimti dalykai. Nežinau, ar yra tam ruošiamasi. <…> Anksčiau ar vėliau bus didelės problemos. Kuo blogesnėmis sąlygomis tuos migrantus laikysime ir ko mažesnį jų poreikių skaičių patenkinsime, tuo didesnis bus sprogimas“, – sako ji.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Negaila, kad jų vaikai, jie patys bus mokomi lietuviškai, o minios be dokumentų atžalų nebūtina, nes važiuos kažkur, kur ta kalba bus nereikalinga, ie nežinomos tautybės, praeities, yra potenciali grėsmė. Ligoti, o mūsų vaikai labai sveiki ir taip jau operatyviai gauna medicininę pagalbą?
