Lietuviai ieško informacijos, kur, neduok Dieve, jei kiltų grėsmė, kur galėtų saugiai pasislėpti. Gyventojai mano, kad institucijų pateiktos informacijos apie tai yra mažokai.
„Ar girdėjote, kur jūsų mieste slėptuvė? Kaip elgtis po bakterinio, radiacinio, cheminio ginklo panaudojimo? <…> Kas už tai atsako?“, – teiraujasi vilnietė.
Kiti gyventojai taip pat pripažįsta, kad informacijos norėtų daugiau. „Tai gal reikia įpareigoti kiekvieną savivaldybę operatyviai pasirūpinti, kad slėptuvių būtų pakankamai ir kad jos būtų paruoštos, kad kiekvienas žmogus, kam tai aktualu, žinotų, į kurią vietą esant reikalui prisistatyti“, – sako sostinės gyventojas.
Vilniaus savivaldybė ramina
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė patikina, kad nelaimės atveju saugumą užtikrinančiomis vietomis rūpinamasi iš anksto.
„Esame saugūs ir mūsų situacija, saugumo prasme, yra užtikrinta. Astravo atominės elektrinės avarijos atveju Vilnius nepatektų į evakuacijos zoną. Tokiu atveju yra saugiausia sekti naujienas ir sėdėti namuose užsidarius langus. Jeigu įvyksta didesnė stichinė nelaimė, yra kolektyvinio saugumo vietos, kurios yra pažymėtos“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Adomo Bužinsko.
Kiek anksčiau šią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat akcentavo, kad civilinei saugai skiriama itin daug dėmesio, todėl šiuo metu ypač svarbu būti rimtyje ir nekelti panikos. „Peržiūrime ir vertiname visus galimus scenarijus. <…> Galiu pasakyti, kad šiuo metu skaičius yra tinkamas“, – sakė A. Bilotaitė.
Slėptis – įprastomis gyvenimo sąlygomis naudojamuose statiniuose
Nuo nelaimių galinčios apsaugoti vietos yra pažymėtos skiriamuoju specialiuoju ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone.
„Tas vietas esame numatę, bet jos pagrindinė funkcija nėra slėptuvės, skirtos nuo kažko pasislėpti, jos yra daugiau skirtos susitelkti ir gauti savo poreikius užtikrinančias paslaugas“, – paaiškina A. Bužinskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nurodo, kad „įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių“.
Tam tikrais atvejais, jei kiltų grėsmė likti savo gyvenamosiose vietose, gyventojai surastų prieglobstį vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų Lietuvoje yra apie du tūkstančius.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai – mes juos suprantame kaip masinio susibūrimo žmonių vietos, kurios naudojamos įprastame gyvenime kaip koncertų, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai“, – kalbėjo M. Kanapickas.
„Jos skirtos gyventojams sulaukti pagalbos, palikus savo įprastą gyvenamąją aplinką, laikinai sulaukti pagalbos tenkinant savo būtinuosius poreikius, sulaukti higienos paketo, būti pamaitintam sočiai, aprengtam ir panašiai“, – pridūrė jis.
Vienoje sostinės mokyklų pritaikytos patalpos, kaip sako Vilniaus valdžia, tik tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, sprogtų Astravo atominė elektrinė.
„Nelaimės atveju, šiose patalpose turėtume talpinti apie šimtą penkiasdešimt žmonių“, – sako direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Januška.
Bet, pavyzdžiui, prasidėjus karui, kaip pripažįsta mokyklos vadovybė, patvirtina ir savivaldybės atstovai, tikrai netiktų nuolatinei slėptuvei. „Ne, nepritaikyta niekas realiai“, – teigia K. Januška.
Visų šalies savivaldybėse esančių kolektyvinių apsaugos statinių sąrašą galite rasti: čia.
Kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos pastatai nuo slėptuvių?
Nors ir gyventojai neretai mano, kad skirtumo tarp kolektyvinio apsaugos statinio ir slėptuvės nėra, realybė yra kiek kitokia – teoriškai jų reikšmė skiriasi.
Minimoje Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje pateikiamas lankstinukas, nurodantis, kad slėptuvės, priešingai nei kolektyvinis apsaugos statiniai, yra „specialios paskirties statiniai arba įrengtos ir apsaugotos nuo išorės kenksmingo poveikio patalpos.
Slėptuvės skirtos tiems institucijų darbuotojams, kurie ekstremaliųjų situacijų metu prima gyvybiškai svarbius sprendimus, valdo susidariusias ekstremaliąsias situacijas bei organizuoja įvykusių nelaimių padarinių šalinimo darbus“. Kiek tokių slėptuvių, lieka neaišku.
„Panika yra pats blogiausias patarėjas“
Kaip ir aukščiau minima, institucijų atstovai teigia, kad jokios nelaimės negresia, įskaitant ir karą, todėl kalbėti apie vietas, kuriose būtų galima slėptis, poreikio nėra.
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir gynybos ekspertas Darius Antanaitis mano, kad apie slėptuves arba priedangas, kaip civilinės saugos priemones, gyventojai turėtų būti informuoti.
„Suprantu, kad dabar slėptuves atgaivinti ar atstatyti per trumpą laiką neįmanoma, tačiau tai nėra priežastis sustingti iš baimės, panikuoti ir nieko nedaryti. Tiesiog reikia galvoti, kaip užtikrinti Lietuvos piliečiams kolektyvinės apsaugos priemones“, – sako D. Antanaitis.
Jo teigimu, apsaugos priemonės dalinamos į dvi dalis: individualios apsaugos priemonės, tokios kaip dujokaukės, apsauginės kaukės, apsauginiai kostiumai – tai, ką individualiai žmogus gali įsigyti. Kolektyvinės apsaugos priemonės yra skirtos apsaugoti grupę žmonių. Slėptuvės taip pat priskiriamos kolektyvinės apsaugos priemonėms.
Gynybos ekspertas taip pat pabrėžia, kad gyventojams reikia visuomet žinoti, ką daryti nelaimės atveju, nebūtinai karo metu.
„Kaip mes jau matėme ir COVID atveju, žmonės neturėjo priėjimo prie tam tikrų priemonių. Todėl tas pasirengimas neturi priklausyti nuo dabartinės situacijos – savimi gyventojai turi pasirūpinti nuolat. Galima paklausti, ar kažkas pasirūpins, bet svarbiausia, kad kiekvienas sugebėtų pasirūpinti savimi. <...> Gyventojams reikia nepanikuoti ir nesiblaškyti, nes panika yra pats blogiausias patarėjas“, – nurodo jis.
Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad visa informaciją gyventojams kilus pavojui būtų pateikiama specialiais įspėjamaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per radiją bei televiziją, veiktų perspėjimo sirenos.
Savivaldybės atstovas A. Bužinskas taip pat ragina iš anksto pasiruošti vadinamąjį šeimos planą: „Tai, kas gali atsitikti, tai žemės drebėjimas Vilniuje greičiausiai nenutiks, ugnikalnių taip pat neturime. Turime Astravo atominę elektrinę šalia, kuri sunkiai veikia. Tai jeigu ten nutiktų kažkas tokio blogo <…> yra kalio jodido tabletės, kurių vėlgi, nereikia patiems mėginti ir ragauti. Bus ištransliuota, kada jas reikia vartoti“.
PAGD atsakė, kaip pasirengti galimai karo grėsmei
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Ernestas Trunovas nurodo, kad gyventojai yra raginami būti pasirengę galimoms ekstremalioms situacijoms ir pasidomėti, kokiomis priemonėmis joms apsirūpinti.
„Jeigu jūs esate pasirengę vienai ekstremaliai situacijai, tai galima sakyti, kad esate pasirengę jau ir kelioms iš karto. <…> Raginame gyventojus būti pasirengusiems galimoms ekstremalioms situacijoms ir būti autonomiškiems mažiausiai 72 valandas, – ketvirtadienį aiškino E. Trunovas.
E. Trunovas taip pat pabrėžė, kad visi šeimos nariai privalo žinoti, kur yra būtiniausi daiktai, kad juos prireikus būtų galima susidėti į krepšį, jei prireiktų išvykti.
„Higienos priemonės, dokumentai, pinigai, maistas – konservuotas maistas, vanduo, medikamentai, pirmosios pagalbos priemonės. Mūsų svetainėje yra sudėti patarimai, taip pat ir krepšelio turinys, ir šeimos planas“, – sako PAGD atstovas.
„Jeigu jau tokia situacija, kad reikia gyventojui slėptis, tai pagrindinis patarimas – nebūti atviroje vietovėje, kurioje vyksta kariniai veiksmai. Privaloma ieškoti priedangos, būti toje priedangoje, slėptis už sienų ar būti namuose“, – pridūrė jis.
Kaip elgtis ekstremalioje situacijoje galite rasti ir „Talentator“ sukurtoje interaktyvioje atmintinėje, kuriomis dalinasi Vilniaus ugdymo įstaigos.
Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje: https://www.lt72.lt/
Putinas paskelbė karą Ukrainai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių, užimtas Chersono miestas, stipriai bombarduojams Charkovas.
Užfiksavo Žytomyro mieste visiškai suniokotą mokyklą:
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
