„Mes niekur neiname, bet stipriai stagnuojame. Nepriimami sprendimai, kokie turėtų būti“, – situaciją komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė.
Patys medikai vangiai kreipiasi pagalbos
Pasak jos, nors po prieš kelis metus įvykusios tragedijos Šiaulių ligoninėje, kai taip pat nusižudė gydytoja, ministerija tikrai dėjo visas pastangas situacijai ištirti, buvo priimtas įsakymas dėl darbuotojų psichologinės būklės gerinimo, klausimas, kaip tai yra įgyvendinama.
„Patys medikai nelabai noriai semiasi psichologinių žinių, pasikliauna savimi, galvoja, kad susitvarkys patys. Matau didžiulį šių problemų ir kreipimosi pagalbos stigmatizavimą“, – portalui tv3.lt konstatavo A. Gerliakienė.
Priversti dirbti žymiai daugiau
Pašnekovės teigimu, visos šaknys glūdi sistemos finansavime. Iš to atsiranda nepakeliami krūviai gydytojams, kurie kitą kartą veda ir prie pražūtingų pasekmių.
„Kaip jau ne vieną kartą minėjau, Lietuva pagal tai, kiek BVP yra skiriamas finansavimas sveikatos apsaugos sistemai, šis santykis vienas iš mažiausių Europoje, nežiūrint to, kad mūsų BVP augimas yra vienas iš geriausių Europoje.
Tačiau visiškai nieko nekeičiama sveikatos sistemos finansavime, algų skyrime. Gydytojai, bandydami užsidirbti daugiau, priversti dirbti žymiai daugiau“, – konstatavo ji.
Mediko atsakomybė yra milžiniška
Pasak jos, tai, kad, EBPO vertinimu, Lietuva turi daugiau gydytojų nei Europos vidurkis, nėra tiesa, nes skaičiuojant remiamasi ne fiziniais asmenimis, o etatais.
„Jei didelė dalis gydytojų dirba daugiau nei vienu etatu, vadinasi, jų darbo krūvis yra didelis. Kiek stebiu situaciją, kiek medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – trūksta įvairiose gydymo įstaigose, tai tikrai trūkumas yra milžiniškas ir tada atitinkamai viskas tada pavirsta į didžiulius krūvius.
Tada žmogus dirba labai daug, o mediko atsakomybė yra milžiniška. Jei padarai klaidą, jos kaina didelė – gali kilti pavojus ne tik paciento sveikatai, bet ir gyvybei. Dėl to kiekvienas medikas jaučia didžiulį spaudimą, atlikdamas bet kurią procedūrą, nes ir pacientai šiandien yra labai nekantrūs ir net agresyvūs.
Susideda daugybė dalykų, bet vėl tenka grįžti prie finansavimo – jis turi būti keičiamas iš esmės, turėtų būti surastas alternatyvus šaltinis ne tik PSDF biudžeto, bet ir kaupiamųjų fondų, galbūt sveikatos draudimo fondų“, – komentavo LMS atstovė.
Ji pabrėžė, kad medikų pečius slegia ir nemažinama biurokratinė naštą, stringanti, nepatogi e.sveikata.
„Manau, kad tokių pasireiškimų sulauksime ir ateityje“, – stokodama optimizmo apie perspektyvas, jei niekas nesikeis, kalbėjo A. Gerliakienė.
Prieš mirtį paliko raštelį
Apie jauno gydytojo mirtį portalas tv3.lt pranešė dar antradienio vakarą.
Vilniuje antradienio rytą rastas vyro kūnas. Policija skelbia, kad prieš 7 valandą ryto 1987 metais gimusio vyro kūnas rastas Mokslininkų gatvėje esančio daugiabučio bute. Pareigūnai įtaria savižudybę.
Tai, kad medikas nusižudė namuose, tai trečiadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministro patarėjas komunikacijai Tomas Bagdonas. Tiesa, nuo kitų konkrečių įvykio detalių komentavimo ministerija susilaikė.
„Policijos atliekamas tyrimas, kaip ir visais nusižudymo atvejais. Mes šitoje vietoje nežinome, kas lėmė faktą, kad žmogus mirė“, – kalbėjo jis.
Kiek žinoma, prieš mirtį gydytojas galimai paliko raštelį. Žurnalistai kelis kartus apie tai klausė ministerijos atstovo, bet jis patikino, kad šias aplinkybes patikslins policijos atliekamas tyrimas.
„Tai yra ikiteisminio tyrimo objektas. Ministerija nėra ikiteisminio tyrimo institucija. Policija viską pasiima, jeigu yra koks raštelis arba nusižudymo įrankis – tai yra policijos prerogatyva“, – sakė T. Bagdonas.
Dar vasarą paskirtas svarbaus skyriaus vadovu
Santaros klinikos teigė, kad kolektyvas sukrėstas šios žinios, o gydytojas buvo itin perspektyvus.
„Santaros klinikų bendruomenė yra sukrėsta ir liūdi dėl kolegos abdominalinės chirurgijos gydytojo, vadovo robotinei chirurgijai netikėtos netekties. Gydytojas buvo svarbus ir vertinamas Santaros klinikų bendruomenės bei komandos narys: patyręs pilvo chirurgas, pareigingas, profesionalus, siekiantis inovacijų, vertinamas pacientų ir gerbiamas kolegų. Didelę dalį savo veiklos jis skyrė kepenų transplantacijoms, onkologinių pacientų gydymui, studentų ir rezidentų mokymui“, – rašoma klinikų paviešintame komentare.
Priduriama, kad nuo 2023 m. vasaros gydytojui buvo patikėta vadovauti robotinės chirurgijos grupei, kad būtų vystoma ši inovatyvi ir perspektyvi sritis.
„Dėl kolegos mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas. Santaros klinikos reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems, draugams, kolegoms ir visiems, jį pažinojusiems. Prašome vertinti artimųjų ir kolegų privatumą šią sunkią akimirką. Įstaigoje dirba Santaros klinikų organizaciniai psichologai ir krizių įveikimo komanda, teikianti psichologinę pagalbą darbuotojams“, – dėstė ligoninė.
Vien gražių žodžių šiais laikais nepakanka. Gėda ir klaiku. Prisiimkite atsakomybę.
