Paklaustas, kokie asmenys dabar atsiduria didžiausioje rizikos zonoje – jau sergantys širdies ligomis daug metų ar ūmūs pacientai, Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. dr. Raimondas Kubilius atkreipė dėmesį, kad į šią grupę gali patekti ne vienas.
„Jeigu šiuo karantino laikotarpiu žmogui atsiranda iki tol nebuvę širdiniai simptomai – stiprus skausmas širdies plote, ryškėjantis dusulys, dažna neritmiška širdies veikla ir kt, būtina skambinti greitajai medicinos pagalbai. Delsti negalima. Atsiradę nauji, blogai toleruojami simptomai gali būti pavojingi gyvybei“, – įspėjo gydytojas.
Jo teigimu, remiantis sukauptais duomenis, visi šie išvardinti pacientai patenka į rizikos grupę.
„Kinijos, Italijos gydytojų pateikti pirmieji duomenys, atskleidžia, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis patirti sunkias arba mirtinas komplikacijas, susirgus COVID-19 yra 15 kartų didesnė nei šiomis ligomis nesergantiems“, – sakė gydytojas.
Saugotis turi ir dar nesergantys
Jo pastebėjimu, į rizikos grupę patenka ir pacientai, kurie turi tik išreikštus rizikos veiksnius: padidintą arterinį kraujospūdį, rūko, arba serga nebylia širdies liga.
„Įrodyta, kad virusas gali suardyti nebylias aterokslerotines plokšteles ir sukelti ūminį miokardo infarktą, generalizuotai pažeisti visą širdies raumenį, taip sukeliant staigias mirtis.
Todėl saugotis turi ne tik sergantieji širdies ligomis, tačiau ir turintys didelę jos išsivystymo riziką, moterys įžengusios į 6-ąjį dešimtmetį, vyrai – 5-ąjį, kai lygia greta turime ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių“, – pastebėjo R. Kubilius.
Paklaustas, kodėl COVID-19 taip negailestingai paliečia sergančiuosius širdies ligomis, gydytojas pabrėžė, kad pirmiausia tai nulemia pats ligos mechanizmas.
„Sergantiesiems ŠKL ar turintiems išreikštus minėtus rizikos veiksnius, organizmo įvairiuose audiniuose aktyvuojasi tam tikri receptoriai, kuriuos atrakina ir per juos į plaučių, širdies audinį ir kraujagysles įsiskverbia COVID-19 sukeliantis virusas“, – aiškino jis.
Kas padės apsaugoti širdį?
Pasiteiravus, ar yra būtų, kaip galima būtų sumažinti riziką patirti viruso komplikacijas ir pabloginti sveikatos būklę, kardiologas pabrėžė, kad pagrindinis tikslas saugoti save ir stengtis kontroliuoti, kad žmogui diagnozuota liga ar atskiri jos simptomai neprogresuotų.
Gydytojas nurodė, kad sergančiajam padės šie žingsniai:
- Tinkamas poilsio ir mitybos režimas.
- Kasdieninis saugioje aplinkoje bent 30 min. vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Galimi ir vaizdo pratimai, kviečiame jungtis prie Lietuvos širdies asociacijos FB paskyros.
- Kruopštus, kaip niekad vaistų nuo širdies vartojimas. Neatidėkime vaistų išsirašymo paskutinei dienai!
- Daugiau dėmesio skirkime mėgiamai veiklai, taip patirsime daugiau teigiamų skambučių. Savo vyresnius šeimos narius, giminaičius pradžiuginkime dažnesniais skambučiais.
- Imkimės lyderystės pasidomint, ar vaistus lėtinėms ligoms kontroliuoti nuosekliai vartoja mano tėvai, seneliai, giminaičiai, kaimynai. Gal jiems reikia kokios pagalbos?
Portalas tv3.lt primena rašęs apie nerimą gydytojams keliančią situaciją, dėl kurios šalyje gali kilti nauja kardiovaskulinės ligomis sergančiųjų banga.
Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra triskart didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis: kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta net 22 tūkstančiai žmonių.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 procento iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.
