Kada sportas gali būti pavojingas ir kaip apsaugoti savo širdį, plačiau kalbamės su Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu, gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.
Tai – antroji interviu dalis. Pirmoje dalyje aptarėme, kuo kardiologiniai pacientai rizikuoja neklausydami gydytojo rekomendacijų, ar statinai išties gali labiau pakenkti, nei padėti. Tekstą galite skaityti čia: Gydytojas prabilo apie didžiulį pavojų: jei to nedarysite bent sulaukę 40-ies, tyko mirtinos pasekmės.
Kada staigus noras sportuoti tampa pavojingas
Žinome nuolat kartojamus pagrindinius kardiologinių ligų rizikos veiksnius. Neretai iš pagrindų keisti gyvenimą žmogui trūksta ryžto, galėtumėte išskirti, ką būtų galima padaryti pirmiausia?
Turbūt būtų galima atkreipti dėmesį į daug rizikos veiksnių. Bet štai ką pastebime susidurdami su ūminį miokardo infarktą patyrusiais pacientais. Gal kartais žmogus pradeda jaustis blogiau, galvoja, kad reiktų būti fiziškai aktyviam, privalo sportuoti, eiti į sporto salę, pabėgioti. Atrodo, kad jei pajudėsiu, situacija susitvarkys.
Pastaruoju metu pats vieno budėjimo metu susidūriau net su keliais miokardo infarkto atvejais ir jie turėjo vieną bendrą bruožą – žmonės iki tol save laikę sveikais, neturėję reikšmingų rizikos veiksnių, nusprendė, kad nori būti fiziškai aktyvūs, pasportuoti dėl savęs, kad gerai jaustųsi.
Štai vienam vyrui buvo jau 66 metai, jis niekada nebuvo konsultuotas gydytojo ir kai klausiau kodėl, sakė, kad nelabai blogai jautėsi. Bet kai jau pradėjome gilintis, akivaizdu, kad jis jau turėjo anksčiau nediagnozuotą širdies ligą. Turbūt jei bent prieš tokį gyvensenos būdo keitimą asmuo būtų nuėjęs pas savo gydytoją, pasimatavęs kraujospūdį, atlikęs pagrindinius tyrimus, specialistas būtų paskyręs gydymą jau esančiai ligai koreguoti ir kiek prilaikęs nuo aktyvaus sportavimo.
Norint pradėti sportuoti, juolab užsiimti tuo rimčiau, reiktų pasitarti su gydytoju, kad jis įvertintų sveikatos būklę ir pateiktų rekomendacijas, koreguotų rizikos veiksnius.
Arba kitas atvejis, kai pacientas, nesulaukęs 40-ies, turėdamas daugybę rizikos veiksnių, nusprendė pradėti sportuoti sporto salėje, kilnoti sunkumus ir taip prisidarė dar daugiau bėdos. Vyras stacionarizuotas dėl ūminio miokardo infarkto, komplikuoto klinikinės mirties ir sėkmingo gaivinimo. Laimei, pacientui sėkmingai atkurta kraujotaka širdies kraujagyslėje, implantuotas stentas. Kaip minėjau, iki susirgimo turėjo padidintą ir negydytą cholesterolio kiekį, rūkė, turėjo viršsvorį, šeimoje buvo sergančiųjų miokardo infarktu.
Taigi staigus sprendimas aktyviai sportuoti gali būti mirtinas pasirinkimas?
Taip, ne veltui profesionalūs sportininkai norėdami tęsti karjerą nuo 35 metų privalo pagilintai išsitirti pas gydytoją kardiologą, kad galėtume atmesti, ar nėra tūnančios jokios širdies ligos. Ne veltui kardiologai pataria, kad sulaukus 40-ies nereikėtų aklai nerti į maratonus, jei niekada nesi to daręs, nes galima sau tik dar labiau pakenkti. Todėl norint pradėti sportuoti, juolab užsiimti tuo rimčiau, reiktų pasitarti su gydytoju, kad jis įvertintų sveikatos būklę ir pateiktų rekomendacijas, koreguotų rizikos veiksnius.
Tačiau pakankamas fizinis aktyvumas būtinas, kaip pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija, jau menkas judesys yra pokytis sveikatai, taigi paprastas atsistojimas nuo kėdės dirbant sėdimą darbą jau pagerins situaciją. Tą pažymi ir fizinio aktyvumo entuziastai – jei padirbęs 45 minutes žmogus padarytų bent 10 minučių pertraukėlę, paliptų laiptais į pirmą ar antrą aukštą, neįsivaizduoja, kokį teigiamą fizinės energijos būseną pajaustų.
Ko imtis pirmiausia, saugantis širdies ir kraujagyslių ligų
Ką dar turėtų įsisąmoninti kiekvienas, norėdamas išvengti širdies ligų?
Kiekvienuose namuose, šeimoje vaistinėlėje turėtume turėti kraujospūdžio matavimo aparatą, kad, dar pradedant nuo vaikų, paauglių, žinotume savo arterinį kraujospūdį. Jei jis yra normalus, jį galime pasimatuoti po metų ar trijų, to nereikia daryti kasdien.
Kalbant apie padidintą kraujospūdį, gairėse atsirado pastebėjimas, kad didžiulį dėmesį turėtume skirti maisto pasirinkimui. Ekspertai pastebi, kad turėtume vartoti kuo mažiau druskos savyje turinčių maisto produktų. Jei pacientas papietavo ar pavakarieniavo restorane, tikėtina, kad jau gavo 70 proc. dienos druskos normos kiekio. Todėl dažnai sakoma, kad namie ruoštas maistas yra pats sveikiausias ir geriausias. Aišku, svarbu laikytis ir kitų sveikos mitybos principų, rinktis kuo daugiau vaisių, daržovių.
Taip pat, kaip minėjau, labai svarbu žinoti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – sveikam žmogui jis neturėtų būti daugiau 2,6 mmol/l. Net jei jis kiek padidintas, išsigąsti nereikia – tą galima koreguoti keičiant gyvensenos įpročius.
Be to, kartais gal nesusimąstome, bet jei žmogus nuolat neišmiega bent 6–7 val., vėlgi žaloja savo kraujagysles. Kartais to neatpažįstame, galvojame, kad pirmiausia yra poveikis centrinei nervų sistemai, dirglumui, neišsimiegojimui, nedarbingumui, nuotaikai, bet tai sąlygoja ir kardiovaskulinių ligų išsivystymą. Įrodyta, kad kai organizmas nepailsi, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, organizmas ima greičiau senti, formuotis aterosklerotinės plokštelės, taigi tai vėlgi yra rizikos veiksnys.
Pacientas, nesulaukęs 40-ies, turėdamas daugybę rizikos veiksnių, nusprendė pradėti sportuoti sporto salėje, kilnoti sunkumus ir taip prisidarė dar daugiau bėdos.
Kaip bebūtų, deja, nėra vieno mygtuko, kad štai sustabdžius kažkurį vieną rizikos veiksnį būsiu sveikas. Šios ligos yra įpintos į bendrą ekosistemą – turiu būti ir žvalus, valgyti sveikesnį, organišką maistą, kuriame būtų mažiau druskos, daugiau kalio, magnio, renkuosi vaisius, daržoves, turiu koreguotą kraujospūdį, reikiamą fizinį aktyvumą (rekomenduojama iki 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę).
Ir dar svarbi pozityvi jausena, kai jaučiuosi gerai, esu entuziastingas. Buvo net atliktas tyrimas: kai pacientų, sergančių išemine širdies liga, klausė, kaip jie jautėsi, tai tie, kurie atsakė, kad gerai, pasirodo, ketvirtadaliu mažiau susirgo miokardo ūminiu infarktu stebėsenos laikotarpiu nei tie, kurie buvo sudirgę ir jų nuotaika buvo prastesnė. Taigi tiek daug visko apimantis yra tų rizikos veiksnių receptas, kurio kasdieniame skubančiame gyvenime išties nėra paprasta laikytis.
Tarkime, o jei pasvertume, kur didesnė blogybė, jei žmogus, pavyzdžiui, rūko, bet stengiasi maitintis, pajudėti, ar jei yra nerūkantis, bet neįsivaizduoja nė savaitės be vieno kito riebaus kiaulienos kepsnio?
Rūkymas turbūt vienareikšmiškai yra pats blogiausias rizikos veiksnys. Kardiologai net yra atlikę tokią analizę ir įrodę, kad jei 70-metis, patyręs ūminį miokardo infarktą, metė rūkyti (kaip sakoma, sergančiajam mesti rūkyti niekada nėra vėlu), vien rūkymo metimo faktas labiau apsaugojo nuo kartotinio miokardo infarkto pasireiškimo, lyginant net su kai kurių širdinių vaistų vartojimu.
Bet kaip kardiologas, dirbantis prevencijoje, labiau esu šalininkas to, kad jei kas mėgsta raudoną mėsą ir kepsnį, reikėtų ne fanatiškai liepti to atsisakyti, bet įvertinti kitas aplinkybes. Jei turėsime didesnį fizinį aktyvumą, nevartosime pusfabrikačių, greito maisto gaminių, tai ir tas mylimas kepsnys nebus tokia didžiulė žala organizmui. Jei gerai išsportuosime, viskas susibalansuos. Vis tik be širdies ir kraujagyslių ligų apsaugos, turime nepamiršti ir jausti gyvenimo pilnatvę. Nors kartais pacientai, kai kalbame apie dietą, supaprastintai sako: „Viskas, kas neskanu, yra sveika“ (juokiasi). Suvok, daržovės, košės ir panašūs produktai.
Elektroninių cigarečių žala širdinei sveikatai gali būti dar didesnė
Elektroninės cigaretės ir kiti naujieji įrenginiai – tik apgaulė, kad tai galėtų būti kažkuo mažiau žalinga?
Ekspertai pabrėžia ir mūsų europinėse gairėse yra parašyta, kad bet kokios rūšies rūkymas, tabakas yra kenksmingi ir vengtini. Dabar paplitusių elektroninių cigarečių suvartojimas yra didesnis nei įprastinių rūkalų, ir natūralu, kad sveikatos priežiūros ir politikos dėmesys yra būtent joms. Pulmonologai gi yra įrodę, kad elektroninės cigaretės gali sąlygoti plaučių onkologinių ligų išsivystymą, kardiologai irgi pabrėžia, kad elektroninės cigaretės yra tokios pačios kenksmingos.
Net yra įrodyta, jei pacientas 30 minučių rūko elektroninę cigaretę, tai prilygsta įprastinės cigaretės rūkymui, nes tuo metu organizme aktyvuojasi tie patys žalojantys procesai. Taigi pabrėžiama, kad šie išplitę nauji rūkymo būdai tokie patys kenksmingi, nepaisant to, kad, atrodo, savyje neturi nikotino kaip įprasta cigaretė. Elektroninė cigaretė taip pat turi žalingų medžiagų, kurių įtraukimas į plaučius tam tikrais atvejais gal net kenksmingesnis.
Yra įrodyta, jei pacientas 30 minučių rūko elektroninę cigaretę, tai prilygsta įprastinės cigaretės rūkymui, nes tuo metu organizme aktyvuojasi tie patys žalojantys procesai.
Dar kita problema yra vartojimo įpročiai. Štai vienas pacientas ir pats pastebėjo, kad važiuodamas automobilyje užsidegė elektroninę cigaretę ir nuvažiavęs 50 kilometrų suprato, kad ją vis dar rūko, ko nebūdavo su įprastinėmis cigaretėmis...
Problema, kad tai ypač patrauklu jaunimui, paaugliams, ir labai sunku pasakyti, kokie bus to tolimieji rezultatai. Praeis dešimtmetis, dvidešimt metų – kokius turėsime sveikatos rodiklius tų vaikų, kurie anksti pradėjo rūkyti elektronines cigaretes? Įsivaizduočiau, kad čia irgi turėsime nemalonių staigmenų, kad ankstyvas šių priemonių rūkymas sąlygojo vienokių ar kitokių ligų išsivystymą, mažesnį organizmo atsparumą tam tikroms ligoms ir blogesnes išeitis.
Šių dienų palydovus – stresą, įtampą – neretai bandoma slopinti ir alkoholiu. Toji raudonojo vyno taurė vienareikšmiškai bus blogybė, nors gal padės atsipalaiduoti, socializuotis, pagerinti emocinę būseną?
Nebūtinai. Vadovaujantis Europos kardiologų draugijos gairėmis, kurios apibrėžia gyvensenos kelrodį siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, vienas vienetas raudonojo vyno darbo dienomis nėra draudžiamas kaip kenksmingas vartoti. Tačiau jo nereiktų vartoti savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, nes pacientui gali kilti pagunda suvartoti daugiau alkoholio vienetų.
Bet kai bendrai kalbame apie rūkymą, alkoholio vartojimą, geresni rezultatai ir ligos kontrolė, be abejo, pasiekiami, kai to vengiama. Be to, alkoholio vartojimas implikuoja ir daug kitų žalingų procesų, atsiranda poreikis didesniam maisto kiekiui ir užkandžiavimui, jau nekalbant apie paties alkoholio poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai. Bet, kaip minėjau, dėl nedidelių kiekių ekspertai didelės žalos nemato, tačiau svarbu neperlenkti lazdos.
Pačiam būnant gydytoju kardiologu pavyksta laikytis režimo? Kaip dorojatės su stresu?
Tikrai nesu be nuodėmės (juokiasi). Labai kovoju su potraukiu saldumynams, turbūt jų organizmas kartais ieško ir kaip energijos šaltinio, bet suprantu, kad negalima tam aklai pasiduoti ir reikia kažką padaryti norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Receptų turbūt kiekvienas galime surasti. Turiu šunį, tai yra jau papildoma prievolė pajudėti. Kas galbūt nepavyksta, tai reguliariai lankytis sporto klube. Vis tik kiekvienas turime surasti tokią galimybę, nes nuolatinis fizinis užsiėmimas yra geriausia poveikio priemonė.
Daugumai pacientų pabrėžiu, kad jei žmogus jau fiziškai aktyvus, „surenka“ daugiau žingsnių, tai veikia kaip katalizatorius ir kitiems teigiamiems pokyčiams – atsiranda motyvacija susilaikyti ir nuo kažkokio papildomo skanaus, bet gal nelabai sveiko maisto ar gėrimo, arba juos vartoti labiau subalansuotai.
Tiesa, ką pabrėžia ir fizinio aktyvumo entuziastai, labai svarbu nusprendus kažką keisti tą daryti „čia ir dabar“: apsiaunu sportinius batelius, išeinu į kiemą, „surenku“ tuos papildomus žingsnius. Džiugu, kad žmonės vis dažniau bando pabėgti iš miesto, į žalias erdves, labiau atranda įvairias fizinio aktyvumo priemones. To palinkėsiu kiekvienam, nes, kaip kartais sako kardiologai, didžiausias išrastas priešas mūsų sveikatai yra kėdė (šypsosi).
Dėkoju už pokalbį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
