Gydytojas ortopedas traumatologas, ARTRO klinikos vadovas Nerijus Linkus pasakojo, kad traumų spektras vasarą – didžiulis: žmonės susižaloja važiuodami dviračiu, paspirtukais, pramogaudami prie vandens ar užsiimdami ekstremaliomis sporto šakomis, tvarkydami namų ar sodybų aplinką, dirbdami ūkio darbus.
„Galbūt vasarą žmonės tiesiog atsipalaiduoja, būna gamtoje, koją kiša ir alkoholis. To tikrai yra daug. Kai tekdavo dirbti priėmimo skyriuje, tai 80 proc. vasarą pacientų patekdavo jau pavartoję alkoholio ir kažkokiu būdu apsvaigę.
Tai – pagrindinė traumų priežastis, ypač savaitgaliais. Aišku, žmonės ir be to susižaloja, bet alkoholis kiša koją. Žmonės turbūt mėgsta linksmintis, bet tą reikia daryti su saiku“, – konstatavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Pramogos prie vandens ypač pavojingos
Pasak N. Linkaus, ypač sunkių traumų pasitaiko dirbant įvairius namų ir žemės ūkio darbus – gali būti net nutraukiami pirštai, galūnės.
„Daug kas tvarkosi ūkį, vyksta sėjos, atvyksta tikrai su sudėtingomis traumomis, kartais žmonės būna stipriai sužaloti. Bet, būna, tiesiog netyčia įsipjauna, pavyzdžiui, tvarkė kokią nors skardą, brūkštelėjo pirštą, žiūrėk, sausgyslę nuplyšo.
Arba žmogus kažkur pasilipo, pusiausvyros neišlaikė, gali būti tik raištis patemptas, bet būna ir lūžių. Kažką prie ūkio reikia daryti ir tokios traumos įvyksta. Tokia grupė žmonų būtų gana didelė“, – kalbėjo jis.
Gydytojas pasakojo, kad daug sudėtingų traumų įvyksta leidžiant laiką prie vandens. Kitą kartą tai gali baigtis labai skaudžiai – žmogus atsiduria neįgaliojo vežimėlyje:
„Šokama, neapskaičiuojamas gylis, nežinoma, savimi stipriau pasitikima ir pažeidžiami kaklo slanksteliai – tai tikrai labai sudėtingos traumos ir jų yra daug. Todėl reikėtų labai saugotis.“
Kai vienas netinkamas judesys gali kainuoti ir gyvybę
Jei trauma tokia rimta, kad nupjaunamas pirštas, nukertama galūnė, pirmiausia reikia stabdyti kraujavimą. Jei neturima turniketo, kuris dabar privalomas automobilio vaistinėlėje, kažkuo kitu užveržti galūnę aukščiau žaizdos.
„Dirbant su žemės agregatais, pirmos pagalbos vaistinėlę, kurioje būtų ir turniketai, turėti būtina. Taip pat reikia uždėti švarų tvarstį, galūnę reikėtų šaldyti – nesvarbu, ką rasite kameroje: ledus, mėsą, užšaldytas daržoves.
Kai tekdavo dirbti priėmimo skyriuje, tai 80 proc. vasarą pacientų patekdavo jau pavartoję alkoholio ir kažkokiu būdu apsvaigę.
Kartais galūnę laiku suspėjus galima išgelbėti. Jei prieš kokius 20 metų galūnių prisiuvimas prilygo beveik pusiau stebuklui, šiandien tai yra kasdienybė – mikrochirurgija pažengusi labai toli“, – pasakojo gydytojas.
Jei žmogus, pavyzdžiui, nukrito nuo stogo ir yra be sąmonės, jo nereikėtų judinti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Jei jis nekalba, yra be sąmonės, juolab gargaliuoja, tokio žmogaus negalima judinti, nes gali būti įvykusi didelė kaklo trauma. Puolant judinti tokį žmogų viskas gali baigtis net mirtimi. Jo negalima vartyti, nebent stabiliai prilaikant galvą, nesukinėjant į šonus, žmogų paguldyti ant nugaros ar šono“, – patarė N. Linkus.
Paspirtukai – tiesus kelias sunkioms galvos traumoms
Medikams didelį nerimą kelia ir taip išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų, riedžių naudojimas. Pasak gydytojo, tai – vienareikšmiškai tiesus kelias į galvos traumas, kurios neretai yra sunkios.
„Būdingi žandikaulių, kaukolės lūžiai, ypač tai aktualu vaikams, nes paspirtuko vairas yra gana aukštas, o vaiko galva yra panašiame aukštyje ar tik kiek aukščiau vairo, todėl dažnai traumos atveju trenkiamasi į patį vairą, kas lemia žandikaulių, nosies, skruostikaulių lūžiai.
Elektriniai paspirtukai – vienareikšmiškai tiesus kelias į galvos traumas, kurios neretai yra sunkios.
Kai pasižiūriu, paspirtukai šiandien yra tokie galingi, pats važiuoji, o matai, kaip tave lenkia. Jo stabilumas tikrai nėra toks kaip važiuojant su dviračiu, kai jau krenti, tai kaip reikiant. Gali tada ir būti čiurnos lūžimas ar raiščių patempimas, plyšimas, nukenčia ir keliai“, – įspėjo N. Linkus.
Pasak jo, sunkių traumų dažnai neišvengiama dėl paprasto dalyko – vis dar vengiama dėvėti šalmus. Kitu atveju, pasak jo, paspirtukai, riedžiai yra tiesus kelias į neurochirurgijos skyrių jau su didelėmis problemomis.
Batutai – vien tik blogis?
Vaikams vasaros metu ypač dažnas traumų šaltinis – batutai. Kaip pasakojo gydytojas, dažnai šios pramogos pasekmėmis yra rankų, peties traumos, galimi net nudegimai.
„Yra tie batutai, kuriais čiuožiama. Būna, vaikas įsižaidė, parbėgo namo, pavalgė, užšoko ant batuto, čiuožę, o jis ant saulės, karštas, tada nusidegina.
Dažni ir kritimai, jie daugiausiai pasitaiko, kai vienu metu žaidžia daug vaikų, susistumdo, taip pat, jei tai įtempiamas batutas, tiesiog nukrentama nuo jo. Galima nukristi ir ant galvos, tada gresia stuburo traumos“, – kalbėjo traumatologas.
Pasak gydytojo, nors susidūrusieji su batutais paprastai geru žodžiu jo nemini, vis tik jis nebuvo linkę sutikti su kai kurių kitų gydytojų nuomone, kad batutas apskritai yra didelė blogybė dėl poveikio stuburui.
„Būčiau kitoje barikadų pusėje ir palaikyčiau, jei yra šokinėjama su saiku. Aišku, svarbu, kad kūnas būtų pasiruošęs, nes šokinėjant batutu dirba visi raumenys, juolab tu šokinėji ne ant kieto pagrindo, o elastingo paviršiaus. Jei kalbame apie tai kaip sportą, nieko blogo tame nematau.
Tai vaikams padeda lavinti ir koordinaciją. Mano visi vaikai užaugo ant batuto, ant jo būdami pradėjo vaikščioti, visi yra visiškai sveiki, be traumų, stiprūs fiziškai, aktyvūs“, – asmenine patirtimi pasidalino gydytojas.
Traumos su dviračiu: mažai tereikia
Gydytojas pasakojo, kad tuo metu dviratininkai, kaip ir motociklininkai dažniausiai patiria peties traumas, lūžta arba išnyra raktikaulis, taip pat dažnai pažeidžiama alkūnė, riešas, sunkesniais atvejais gali lūžti šonkauliai, rečiau pažeidžiamos kojos.
Pašnekovas akcentavo, kad dviratininkams be kalbų būtina dėvėti šalmą – tai apsaugo nuo galvos traumų net važiuojant ir lėtu greičiu. „Užtenka neapsižiūrėti, įvažiuoti į kokią duobę, gali kertant gatvę staiga išvažiuoti automobilis, ir krenti nuo dviračio – mažai tereikia ir turime didžiulę galvos traumą su didelėmis pasekmėmis“, – konstatavo N. Linkus.
Paklaustas, kaip reikėtų padėti, pavyzdžiui, rankos traumą patyrusiam žmogui, gydytojas priminė, kad laukiant medikų pagalbos svarbiausias veiksmas yra galūnę imobilizuoti – sutvirtinti.
„Naudokite bet ką, ką turime po ranka – skarelę, šaliką, diržą, tiesiog galūnę reikia sutvirtinti prie kūno. Tai jau bus pirma pagalba. Žmonės dažnai prisižiūri, prisiskaito ir puola patys atstatyti išnirusią galūnę, bet to daryti tikrai nereikėtų“, – komentavo N. Linkus.
Jei yra galimybė, pažeistoje vietoje reikėtų pridėti šaltą kompresą, galima duoti vaistų nuo skausmo. Jei lūžis yra atviras, priklausomai nuo vietos, reikėtų pridėti kažkokį kietą daiktą (šaką, lentelę) ir vėlgi sutvirtinti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
