Pasak gydytojo, to daryti visai nebūtina, o dažnu atveju ligos metu lytinis gyvenimas gerina žmogaus psichologinę būklę, todėl svarbiausia nebijoti kalbėtis su partneriu.
Kaip sako gydytojas, motyvacija turėti lytinius santykius dažniausiai priklauso ne nuo ligos, o nuo to, kiek stabdžių yra galvoje. Būtent dėl to svarbu psichologiškai dirbti su savimi ir partneriu, kad lytinis gyvenimas gerintų gyvenimo kokybę.
„Ta pati taisyklė galioja tiek vyrams, tiek moterims. Iš esmės lytiniais santykiais norima užsiimti tada, kai gali tai daryti fiziškai. Turiu omenyje, kai sveikatos būklė leidžia užsiimti lytiniais santykiais fiziškai. Antras dalykas, kai pacientai vertina, kad jie, jų kūnas, jie patys, jų supratimu, yra tinkami lytinei veiklai.
Vyrai yra linkę lytinę veiklą labiau akcentuoti ir jei jie fiziškai jaučiasi gerai, jie paprastai nori turėti lytinius santykius, nepaisant nuo to, koks yra jų amžius ar ligos. Skiriasi tik tai, kiek jie stabdžių turi savo sąmonėje.
Moterims šiek tiek kitaip. Jos priklausomos nuo lytinių hormonų ciklo. Menopauzės metu moterims sumažėja motyvacija turėti lytinius santykius. Ir labiau ta motyvacija lytinei veiklai išlieka kaip santykių palaikymas. Ir jei moteris turi ligų, tiesiogiai susijusių su lyties organų sistema, jei turi operacijų, susijusių su krūtimis, su gimda, tai jos save vertina labiau neigiamai, jos labiau neigiamai vertina ir savo galimybes turėti lytinius santykius.
Tai noras ir galimybės yra tai, kas pas žmones svarbiausia galvoje nusprendžiant turėti lytinius santykius. Ir vyrai dažniau nuspręs turėti lytinius santykius net ir turėdami ligų, negu moterys“, – pastebi dr. R. Adomaitis.
Ar sergant lėtinėmis ligomis yra saugu užsiimti seksu?
Su vyrais yra taip, kad, pavyzdžiui, jie serga lėtine liga ir jei jie nori ir fiziškai gali užsiimti lytiniais santykiais, jiems kyla klausimas, ar jam saugu tai daryti. Ypač, jei yra širdies ligų.
Atsakymas toks, kad jei užlipate į penktą aukštą laiptais neuždusęs, tai jums ir su meiluže saugu. Su nuolatine partnere užtenka neuždusus užlipti ir iki antro aukšto. Svarbu, koks tas krūvis širdžiai.
Taip pat žmonės turi turėti sukoreguotą arterinį kraujo spaudimą. Jei yra širdies ritmo sutrikimai ir fizinis krūvis provokuoja būklės pablogėjimą, ir jei tai yra negydoma, tai ir lytiniai santykiai provokuos būklės pablogėjimą.
Būna, kad vyrams kyla klausimas, ar jis neperduos savo ligos partnerei. Paprastai taip būna su dažniausiai vyrams pasitaikančia onkologine liga – prostatos vėžiu. Klausia, ar neužkrės partnerės vėžiu. Žinoma, kad neužkrės. Vėžys nekeliauja lytinių santykių būdu.
Vienintelė sąlyga, ką reikia žinoti: jeigu gydymas taikomas radiokatyvaus jodo sėklomis, vyrams gali tie implantai pasišalinti su sperma. Todėl pirmus pusę metų reikia naudoti prezervatyvą. Nes, teoriškai, įkritęs tas implantas gali nebūti itin naudingas partnerei. Bet apie tai pacientai būna informuojami. Bet iš esmės vyras savo ligomis partnerei negali pakenkti.
Kalbant apie moteris, jei pas jas yra operuotos genitalijos, pavyzdžiui, dėl vėžio, tai ligai lytinis gyvenimas tikrai nepakenks. Tačiau gali būti nemalonu: gali būti skausmai, gali būti kraujavimai. Todėl moteriai yra ribojančių veiksnių. O ir vyras gali galvoti, kad gali moteriai sukelti skausmą ir jam tai nėra smagu. Tai jei toks diskomfortas yra, reikia rinktis patogias padėtis lytiniam aktui, naudoti lubrikantus ir pasiklausti partnerės, kas yra gerai, kas yra negerai.
Užsiminėte, kad net jei vyrai ir turi sveikatos problemų, jie dažniau nori turėti lytinius santykius nei moterys. Bet jei yra, pavyzdžiui, sunkių širdies ligų, ar yra būdas saugiai užsiimti seksu ir nekenkti savo sveikatai?
Lytinių santykių metu širdies veikla aktyvinama labai nedaug. Tai yra lengvas krūvis. Jei žmogus paveja autobusą, tai pavys ir moterį.
O moteriai lytiniai santykiai iš tiesų gali būti ir be krūvio. Priklauso nuo to, ką ji veikia: jei ji tik priima partnerį, tai jos fiziologinė būklė iš viso nesikeičia. Todėl tokie lytiniai santykiai pavojaus nekelia.
Ar įmanoma mirti lytinio akto metu?
Jeigu labai įnirtingai mylimasi, tada taip. Kai lytinių santykių metu mirštama, ir vyrai, ir moterys miršta dėl panašių priežasčių.
Paprastai staiga trūksta galvos kraujagyslė. Bet čia tokios egzotinės mirtys, nes orgazmo metu pakyla kraujospūdis, nediagnozuota aneurizma plyšta ir įvyksta insultas. Bet tai nėra dažnai pasitaikantis atvejis, nereikėtų apie tai galvoti.
Tikimybė, kad jus gatvėje pervažiuos automobilis, yra žymiai didesnė, negu tikimybė, kad mirsite sekso metu dėl plyšusios aneurizmos.
O galbūt yra tokių ligų, kuriomis sergant netgi būtų rekomenduojama užsiimti seksu?
Lytiniai santykiai nėra gydymo būdas. Todėl seksas negali nei padėti išgyti, nei palengvinti ligos simptomus. Bet savijautai tai gali padėti. Susirgus kai kuriomis ligomis, kurios paprastai labai nepakeičia žmogaus savijautos, terminalinis ligonis dažnai nusiteikia, kad vis tiek kažkada mirs, todėl jam nebereikia užsiimti seksu. Ir tas staigus intymumo nutraukimas iš tiesų blogina emocinę būklę ir gyvenimo kokybė dėl tokio sprendimo pablogėja.
Jei lytiniai santykiai nėra labai pavojingi sveikatai, juos galima turėti iki pat mirties, nes jie veikia kaip gyvumo patvirtinimas ir tai yra labai teigiama.
Ypač šnekant apie jaunus, onkologinėmis ligomis sergančius ligonius, kurie kartais linkę ant savęs padėti kryžių viskam. Jiems nederėtų nutraukti lytinio gyvenimo. Ir labai reikia su terminaliniais ligoniais jų partneriams kalbėtis apie tai. Tai nepaveiks ligos eigos, bet tai padės pagerinti gyvenimo kokybę.
Iš to, ką jūs sakote, ar aš teisingai suprantu, kad iš esmės nėra tokių lėtinių ligų, kuriomis sergant lytinio gyvenimo reikėtų visiškai atsisakyti? Kaip suprantu, viskas priklauso nuo to, kokia forma su partneriu susitarsi tęsti lytinį gyvenimą?
Tų ligų yra, bet jų nėra daug. Labiau kalbu apie tas ligas, kuriomis sergant fizinė veikla gali išprovokuoti pablogėjimą. Tai tuo metu, kai situacija su sveikata yra nestabili, reikėtų susilaikyti.
Pasikalbėkime ir apie infekcines ligas. Pavyzdžiui, jei abu partneriai serga gripu, neturi labai sunkių simptomų, ar jie gali užsiimti seksu, ar verčiau susilaikyti? Ir galbūt jau yra mokslinių studijų apie seksą sergant naujuoju koronavirusu?
Čia yra labai moderni tema. Jei abu partneriai užsikrėtę gripu, lytiniai santykiai tikrai nepablogins savijautos. Šitoje vietoje reikia kalbėti apie infekcijų kontrolę. Nes jei vienas partneris serga, o kitas ne, be abejo, kad nesergantis partneris užsikrės, nes lytiniai santykiai yra artimas fizinis kontaktas.
O dėl koronaviruso, manau, gali patirtys pasikeisti. Nes susirgus juo neretai dingsta skonis ir kvapas, o kvapo pojūtis labai svarbus sujaudinimui. Iš tiesų dar tik dabar daromi tyrimai šiuo klausimu, stebėjimai, apklausos.
Apklausų yra tikrai nemažai, bet jų vertė ir imtys yra ganėtinai nedidelės. Ir koronavirusas dažnai apriboja fizinę būklę, jo simptomai neretai gana sunkūs.
Dėkoju už pokalbį.
