Epidemiologė papildė, kad skiepijimo tempai 12–15 metų amžiaus grupėje – itin lėti. Ji papildė, kad užsikrėtimas COVID-19 infekcija vaikams gali sukelti kur kas rimtesnių sveikatos problemų nei galimas šalutinis poveikis po skiepo. Visi pašnekovai kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Emocingai prašo: „Neskaudinkime jų širdelių“
Protesto dalyvė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad pagrindinis basų mamų protesto tikslas buvo pasikalbėti su valdžios atstovais.
Kai pirmą kartą protestuojant prie Vyriausybės to padaryti nepavyko, basos mamos nusprendė eiti prie prezidentūros, atsinešė ten ir žaislų, kurie simbolizavo prarastą vaikystę, „Žinių radijui“ sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė. Šįkart protesto dalyviams pavyko pasikalbėti su prezidento patarėjų komanda – jie buvo pakviesti užeiti į prezidentūrą.
„Įvyko pokalbis, dialogas. Lygiai taip pat, manau, būtų galima tą dialogą atrasti ir su Vyriausybės atstovais. <...> Nereikėtų tokios skubos tvarka priiminėti to Vyriausybės nutarimo, kaip bandoma priiminėti dabar“, – teigė protesto dalyvė ir pridūrė, kad reikėtų palikti laiko diskusijoms.
Premjerės Ingridos Šimonytės teiginys, kad ribojimai vaikas nuo 12-os metų galiotų tik pramogoms, o ne ugdymui ar neformaliam švietimui, V. Jankauskaitės-Milčiuvienės toli gražu nenuramino. Ji kėlė klausimą, kas iš viso vaikui yra pramoga.
„Ar galimybė nueiti į maitinimo įstaigą, kokią nors piceriją su draugais, yra pramoga ar socializacija? Ar galimybė nueiti į kiną ir teatrą, kultūriškai tobulėti yra tik pramoga ar ir vaiko ugdymas? Tiesiog paprasta teisė, galimybė vaikui užeiti į degalinės tualetą – tai čia pramoga. Man atrodo, kiekvienas vaikas turi teisę į socialinį gyvenimą“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė sakė nesutinkanti, kad vaikams reikėtų įvesti galimybių pasą. „Su manimi yra daug mamų, kurios taip galvoja, ir tėčių. Tokių Lietuvoje yra tūkstančiai. Nepriešinkime visuomenės, neskaldykime, kalbėkimės vieni su kitais. <...> Leiskime vaikams patirti vaikystę. Neskaudinkime jų širdelių“, – sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Taip pat moteris pasidalino, ką reiškia protestuojančių tėvų gestas, kai jie nusiauna batus.
„Prasmė yra paprasta. Taiki akcija siekiant atkreipti dėmesį. Basas žmogus ateina į šį pasaulį, tai yra taikos simbolis. Visi vienuoliai, šventieji vaikšto basi. Ir mamos irgi gali būti tiesiog basos“, – nurodė ji.
Pasakė, kokia sirgimo COVID-19 kaina vaikų sveikatai
Medicinos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, didžiausia bėda šiandien ta, kad visuomenė iki galo nežino, su kokiu „šlykščiu“ virusu turi reikalą ir turi kovoti.
Jis nurodė, kad yra trys pagrindinės kryptis kovos fronte su koronavirusu. Tai ligos testai, kaukių dėvėjimas bei ribojimai ir galiausiai skiepai. „Jas tarpusavyje derinant galime pasiekti tikslo. Bet galime ir nieko nedaryti. Tada pandemija užges savaime, bet po 5 arba daugiau metų su visomis pasekmėmis: ligomis, mirtimis ir kitais dalykais“, – sakė profesorius.
Vis dėlto jis teigė sutinkantis su jautriai kalbėjusia V. Jankauskaite-Milčiuviene, kad visuomenei ir valdžiai reikia kalbėtis, suprasti vieni kitus. „Tomis aplinkybėmis, į kurias mus įstūmė virusas, mes turime rasti geriausią variantą“, – kalbėjo jis.
V. Usonis nurodė, kad vien protestai nepadės išspręsti COVID-19 keliamų sunkumų, todėl protestuojantieji prieš vienokias ar kitokias pandemijos valdymo priemones galėtų pasiūlyti ir kitas išeitis.
„Mes turime didelę problemą. Kas dieną miršta žmonės Lietuvoje. Aš visą gyvenimą dirbau užkrečiamųjų, infekcinių ligų srityje. Neprisimenu kitos užkrečiamosios ligos XX–XI a., nuo kurios tiek daug žmonių mirtų, kiek miršta nuo COVID-19“, – problemos rimtumą pažymėjo jis.
„Žymiai rečiau negu suaugusieji, bet vaikai serga. Serga kitaip. Vaikai serga sunkiai, <...> jiems reikia intensyvios terapijos pagalbos. [Rodo] tiek Vilniaus patirtis, tiek Kauno kolegų patirtis – tai objektyvu, realu“, – teigė jis.
Medicinos profesorius pažymėjo, kad vaikams yra rizika susirgti vadinamu ilguoju COVID-19, kuris pasireiškia po persirgimo koronavirusu.
„Kelios labai nemalonios baigtys. Viena iš jų – dauginis organų pažeidimo sindromas. Kita – vaikų raidos sulėtėjimas, vaikų mokymosi sutrikimai. Tai mes norime ką nors daryti ar nenorime, pirmoje eilėje kalbant apie vaikus?“, – pasakojo V. Usonis.
Jis pažymėjo, kad būtina užtikrinti ne tik vaikų saugumą mokyklose, bet ir visos visuomenės saugumą. „Vaikai yra žymi dalis visuomenės, grubiai imkime, penktadalis. Tai labai judri visuomenės dalis: mokykla, būreliai, klubai, susitikimai. <...> Sutinku su emocingai kalbėjusia mama – taip, mes turime rasti visas galimybes, kaip vaikai galėtų gyventi socialinį savo gyvenimą. Bet kad tai būtų saugu“, – teigė jis.
Dažniausiai užsikrečia šeimose
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė, epidemiologė Rolanda Lingienė pastebėjo, kad šiuo metu pasiskiepijusių 12–15 metų vaikų dalis nesiekia net 31 proc.
„Skiepijimas [šioje amžiaus grupėje] vyksta labai vangiai. Kalbant apie užsikrėtimus, asmenys iki 18 metų sudaro apie penktadalį užsikrėtusių. <...> Reikia nepamiršti, kad pas mus yra tam tikros tradicijos – nemaža dalis vaikų gyvena kartu su garbingo amžiaus žmonėmis. Ir taip pat jų tėvai gali būti nesiskiepiję, nes serga lėtinėmis, onkologinėmis ligomis – priklauso rizikos grupei ne pagal amžių, o pagal sveikatos būklę“, – nurodė ji.
Pasak R. Lingienės, pagrindinė užsikrėtimo COVID-19 vieta – šeimos aplinka. „Vaikai serga lengvai arba nejaučia simptomų. Laimei, maža dalis serga sunkiai, bet sumažinti viruso plitimą aplinkoje, kad neužkrėstų savo artimųjų <...> – dėl šitų priežasčių ir siūloma, rekomenduojama skiepyti vaikus. Kol nepasieksime aukšto imunizacijos lygio, tol virusas cirkuliuos, mutuos. Tikrai negalime atmesti, kad nesusidarys sveikatai pavojingos atmainos“,– sakė ji.
R. Lingienė pažymėjo, kad vaikai susirgti nuo skiepo tikrai negali, įmanoma, tik kad pajustų šalutinį poveikį nuo skiepo. Ji davė pavyzdį, kad dažnai po vakcinos jaučiamas skausmas dūrio vietoje.
„Kalbant apie sunkius pašalinius reiškinius – jų tikrai nėra daug. O užsikrėsti vaikai gali daug dažniau nei pajusti sunkius pašalinius reiškinius“, – sakė ji.
Visą „Žinių radijo“ laidą stebėti galite čia:
Praktiskai visi vaicinuoti susierga covidu.
Jei norime uzmusti visus vaikus reikia butinai suvakcinuoti.
Dalis tikinciu mokslu, matyt taip ir pasielgs su savo vaikais. Kalti liks aisku nevakcinuoti.
Visi zinome, kad vakcina turi siaubingus pasalinius poveikius is kuriu vienas, Mirtis! Mirusiu po vakcinacijos vaiku apstu. Nekalbant apie problemas vaikams po vakcinos su sirdimi.
Tad, ka sneka sita nugydytoja yra siaubinga.
Policija ir kariuomenė atsisako kontroliuoti sveikatos pasus vardan "laisvės ir žmogaus orumo". Jie prisijungs prie lapkričio 2021 m. lapkričio 20 d. Vienoje vyksiančios didelės demonstracijos prieš priverstinį įkalinimą.