Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.
Sveiki, nuotolinis gydymas ir karantinas virto iššūkiu ir net kančia kai kuriems pacientams, kurie nesugeba ne tik patekti pas gydytojus, bet ir prisiskambinti. Aprašytas atvejis, kai moteris iš 91 karto prisiskambino savo gydytojai. Kaip manote, kodėl taip yra ir kas dėl to kaltas?
Nuotoliniu būdu gydymas nevyksta, gali vykti tik konsultavimas. Iš tiesų, mūsų sveikatos priežiūros sistema ir pacientai nėra prisitaikę prie tokio konsultavimo būdo. Tiesioginis skambinimas į banką, jeigu tu negali tiesiai prisiskambinti, atrodo kaip ir normalu, dabar gydymo įstaigoj taip staiga neatsilieps.
Gydymo įstaigos neturi tokio dydžio skambučių centrų, kad galėtų priimt 100 procentų skambučių. Skambinimo sistemą gali susikurt, bet dideliam srautui skambučių atskambinimo srautas gali būti trys paros.
Galbūt tiesiog nepasiruošta, nors žinota, kad bus daug skambučių, galbūt reikėjo priimti papildomai žmonių, kad atsiliepinėtų?
Sveikatos priežiūros paslaugos yra finansuojamos pagal tam tikrus įkainius, jeigu jūs paklausit Ligonių kasų, ar paciento registravimo sąnaudos yra įskaičiuotos ir kiek sudaro nuo to įkainio, turbūt atsakymo negausit.
Gydymo įstaigos, neturėdamos finansavimo tokiam veiksmui, negali iš anksto priimt begalės darbuotojų, sukurt to skambučių centro. Tai – brangiai kainuojanti procedūra.
Negalintys, nenorintys laukti didžiulėse eilėse pacientai renkasi privačias medicinos paslaugas, neturėdami kantrybės arba galimybių laukti tose eilėse, galbūt jie turi problemų. Kyla klausimas, už ką yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu pacientai negali gauti tų paslaugų?
Čia yra labai įdomus klausimas, yra dvi pusės – ką gauna pacientai privačiose gydymo įstaigose, tai, pavadinkim, vardinę konsultaciją – noriu pas tą gydytoją, prašom, galit ateit.
Jeigu jūs pasižiūrėsit į valstybinį sektorių, atrodo, registravimo sistema yra tokia pati – noriu pas tą gydytoją, reikia registruotis pas konkretų asmenį. Gautųsi, kad asmenines konsultacijas garantuoja Lietuvos sveikatos priežiūra, bet tikrai ne.
Pas specialistą, jeigu norėtumėm registruotis, galbūt suvaldyti eiles būtų paprasčiau ir daryt centralizuotą registraciją. Dabar registracija yra pas asmenį valstybinėj sistemoj. Pasauly tokių dalykų nėra.
Bet daug kam teko atšaukti operacijas planuotas arba kitas planuotas paslaugas per karantiną, dabar karantinas baigėsi, o problemos tęsiasi. Tai kas turėtų spręsti šitą problemą – ar gydymo įstaigos, ar politikai, kas turėtų prisiimt atsakomybę ir tvarkyt visą šitą chaosą?
Prieinamiausia informacija, tiksliausiai – atidėtas procedūras turi gydymo įstaigos ir jos gali suvaldyt šitą dalyką, tik mes pataikome į atostogų laikotarpį.
Gydytojai negalėjo atostogaut kovo mėnesį, dabar jau jiems lyg galima atostogaut, ir staiga jiems reikėtų dideliu tempu pradėt dirbt. Turbūt niekas nenori, padirbėjęs tris mėnesius, dar didesniu tempu pradėt dirbt. Galimybės staiga padidint apsukas vasarą tikrai yra ribotos. Ir mes atidedam tas visas eiles dar trims mėnesiams. Tai, duok Dieve, kad jos neišaugtų per tuos tris mėnesius.
Bet įsivaizduokim tokią situaciją: antra koronaviruso banga, vėl viskas iš naujo, vėl reikia skelbt karantiną, tai neišeitų paskelbt ne dėl ekonominių problemų, kurios kiltų, bet ir dėl to, kad mes vėl susidursim su ta pačia situacija kaip dabar. Vėl bus eilės, neaptarnavimas, neįmanoma prisiskambint telefonais. Žala sveikatai turbūt būtų dar didesnė, nei nepaskelbus karantino?
Na, antra banga, norit jūs ar nenorit, ji bus – pasaulinė patirtis tą rodo. Ne viena pandemija vyko. Tik tiek, kad mes jau pasimokėm, gal tas karantinas ne toj vietoj šiek tiek buvo. Bet nutraukt sveikatos priežiūros paslaugas, ambulatorinės priežiūros paslaugas nėra jokios prasmės, nes truputį per daug sustabdė tų paslaugų.
Kodėl taip buvo padaryta?
Aš nežinau, kodėl tai darė sprendimų priėmėjai, bet, dabar žiūrint atgaline data, galbūt tai buvo staigūs, greiti sprendimai, bet, norint padaryt gerai, reikia skaičiuot ir planuot, ypač skaičiuot. Jeigu veikiant pagal intuiciją greitai, operatyviai kaip operacinėj, tai reikia tik tais atvejais, kai mes susiduriam su standartinėm situacijom, kaip buvo anksčiau.
Šita situacija nebuvo standartinė. Greitai veikiant galima padaryt klaidų.
Ką reikia padaryt, kad tų klaidų nebūtų? Dar viena tokia problema, dar vienas karantinas, galbūt kitas virusas, tai ką daryt, kad sveikatos apsaugos sistema nebūtų paralyžiuota, kokią mes ją matome šiandien, kokią matome iš pacientų?
Ruoštis dabar, nesidžiaugt, kad mes nugalėjom kažkokią bangą ir jau viskas išspręsta. Ruoštis dabar kitam etapui, kaip mes teiksim paslaugas, kokias teiksim, kaip organizuosim rudens sezonu. Ji bus. Tikrai bus, bet reikia ruoštis dabar, neatostogaut.
Ką gi, tikėkimės, kad jūsų pastabos ir įžvalgos pasieks ausis tų, kurie priima sprendimus, ir ačiū už pokalbį.
