Įprastai turint sveikatos bėdų užsirašome artimiausiam laisvam vizitui pas šeimos gydytoją. Tačiau kai sveikata sušlubuoja ūmiai – pakilo temperatūra, atsirado smarkus skausmas, pas gydytoją bandome patekti tą pačią dieną.
Neretai, pavyzdžiui, susirgus gripu ar kitu virusu, reikia ne tiek medicininės pagalbos, kiek tiesiog nedarbingumo pažymėjimo.
Tokiems nenumatytiems atvejams gydytojai visada turi pasilikę vadinamųjų ekstrinių talonų, o įstatymais numatyta, kad skubi ambulatorinė pagalba (kai nereikia gydymo ligoninėje) turi būti suteikta per 24 valandas.
Atrodo kaip laiko švaistymas
Vis tik šeimos gydytojams, kurie ir taip skundžiasi pertekliniu biurokratizmu, nuostabą kelia, kodėl kaip ekstriniai pacientai dėl nedarbingumo pas juos ateina nedirbantys asmenys.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad tokiais atvejais, kai nedirbantis žmogus ateina ne dėl to, kad sulauktų rekomendacijų, kaip gydytis, o tik nedarbingumo pažymėjimo, išties yra tikras brangaus laiko švaistymas.
„Bedarbiams skubos tvarka išduodami nedarbingumai – ko ne absurdas? Įdomu būtų pamatyti, kurioje šalyje dar taip vyksta. Yra net buvę atvejų, kai pacientui pats Užimtumo tarnybos darbuotojas liepęs eiti pas gydytoją ir išsiprašyti „biuletenio“, nes buvo kažkokia situacija, kad negalėjo pasiūlyti darbo vietos ar panašiai.
Skamba kaip visiškas nonsensas. Tada rašiau net skundą, aišku, niekas nieko nežino, pacientas esą pats išsigalvojo...“ – komentavo ji.
Pasak gydytojos, kartais atrodo, kad Užimtumo tarnyboje registruoti žmonės turi daugiau teisių nei dirbantys.
Tampa pažymų rašytojais
Nors tokių pacientų nėra labai daug, tačiau gydytojai ir taip skundžiasi, kad daugiau tenka užsiimti įvairių pažymų rašymu, o ne gydymu. Nors valdininkai vis žada mažinti biurokratinę naštą, T. Kundrotė pasakojo, kad kaip iš socialinių skyrių dėl vienkartinių pašalpų išdavimo eina žmonės, taip ir eina.
„Socialinė darbuotoja liepia eiti pas šeimos gydytoją, išsirašyti pažymą, kad serga tokia ir tokia liga, toje pažymoje turi būti parašyta, kad ta liga priklauso sunkių ligų sąrašui, kuris apibrėžtas ministro įsakymu (net jei ir nepriklauso) ir atnešti tą pažymą.
Suvok, jie žino geriau nei gydytojas, bet gydytojas turi viską surašyti ir savo antspaudu patvirtinti. O jei žodį ne taip parašei, siunčia atgal taisyti pažymos“, – kasdienėmis realijomis dalinosi ji.
Patvirtinusi, kad tokios pažymos – kasdienybė, Lietuvos profesinės šeimos gydytojų valdybos pirmininkė Alma Astafjeva portalui tv3.lt yra konstatavusi, kad taip gydytojai tampa socialinių problemų sprendėjais.
„Kasdien turime vadinamus ekstrinius laikus dėl nedarbingumų – vėlgi dažnu atveju turime spręsti ne klinikinę, o socialinę problemą. Nes jei pacientas neišėjo į darbą, jis turi šiandien ir dabar patekti pas šeimos gydytoją, nes kitaip gaus pravaikštą.
Bet kas skamba absurdiškai – dėl tokios pačios pažymos pas mus skuba patekti ir susirgę bedarbiai, kurie sako, kad to reikia Užimtumo tarnybai, mat kitaip atims socialinę pašalpą. Taigi mes išduodame ekstrinius nedarbingumus bedarbiams“, – sunkiai suvokiamu dalyku stebėjosi A. Astafjeva.
Neatvykimo priežastis turi nurodyti per 3 dienas
Užimtumo tarnyba gi nurodė, kad tokia tvarka yra numatyta Užimtumo įstatyme. Kaip numatoma, viena iš darbo ieškančio asmens pareigų jo registracijos UT metu yra atvykti sutartu laiku priimti pasiūlymo dirbti, sudaryti Individualų užimtumo veiklos planą arba dalyvauti Individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.
Jei darbo ieškantis asmuo negali atvykti į susitikimą, per 3 darbo dienas po nustatytos atvykimo dienos turi informuoti Užimtumo tarnybos specialistą, nurodydamas neatvykimo priežastis.
„Užimtumo tarnybai praneštos priežastys pripažįstamos pateisinamomis, pranešus apie jas laiku ir pateikus jas patvirtinančius dokumentus, ir jeigu jos nurodytos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse.
Liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo) pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 1 punktą yra viena iš pateisinamų priežasčių, todėl prašoma tai patvirtinančių dokumentų. Būtent ligos atveju – elektroninio nedarbingumo pažymėjimo. Bedarbiams, nevykdantiems savo pareigų, bedarbio statusas gali būti panaikintas“, – informavo UT Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!