Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, apie paskutines Covid-19 sergančių pacientų dienas.
„Man įstrigo vienas atvejis – jis baigėsi liūdnai. Pamenu vieną pacientę, kurią gydžiau daug laiko, kai ji gulėjo terapiniame skyriuje. Bet jos būklė negerėjo ir vėliau ją turėjome perkelti į intensyviąją terapiją. Jos būklė ir ligos eiga buvo labai sunki. Pritaikėme įvairiausius deguonies tiekimo būdus.
Su tuo žmogumi kaip ir susidraugauji. Labai užstrigo, kad žmogus buvo sąmoningas, pilnai suvokė savo būklę, mes dėjome labai daug pastangų, bet liga buvo stipresnė. Tokie dalykai yra labai liūdni“, – pasakojo gydytoja.
Dažnai Covid-19 pacientai būna sąmoningi ir jie viską supranta
Kauno klinikų gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė pažymėjo, kad dažnai paskutines gyvenimo dienas skaičiuojantys Covid-19 pacientai būna sąmoningi, jie viską puikiai supranta ir patys seka rodiklius, iš visų jėgų stengiasi įveikti klastingą ligą.
„Dažnai Covid-19 pacientai būna sąmoningi ir jie viską supranta. Jiems yra sunku kvėpuoti, bet jie pilnai supranta savo būklę. Dažnai jie stebi rodiklius, kuriuos mes matuojame, ir patys supranta, kad jie nėra geri.
Kai reikia perkelti į intensyvios terapijos skyrių, tai mes juos sąmoningus perkeliame ir pasakome, kad reikia intensyvesnio gydymo. Jei jie praleidžia ilgesnį laiką, tai jau žino, kokia turi būti deguonies saturacija (deguonies įsotinimas kraujyje – aut. past.), kokie turi būti rodikliai, kad viskas būtų gerai.
Terapiniame skyriuje uždedame monitoringo priemones ir jie patys kvėpuoja ir mato situaciją. Sakome, jei SpO2 bus 97procentai – tai bus gerai, jei mažiau nei 90 procentų – tai bus blogai. Tuomet jie tampa sąjungininkais ir patys mums padeda. Pacientai stengiasi bendradarbiauti, jei mes sakome kvėpuoti lėčiau ir giliau – tai jie tikrai stengiasi tai daryti, kad būklė pagerėtų“, – kalbėjo gydytoja ir pažymėjo, kad labai liūdna, kai dedamos visos pastangos, bet liga vis tiek nugali.
Medikai didžiųjų metų švenčių laukia su nerimu
Pasak gydytojos, jie su nerimu laukia artėjančių didžiųjų metų švenčių, ar jos tik neatneš naujų pacientų bangos. Gąsdina gyventojų kalbos, kad vis tiek bandys patekti pas artimuosius nepaisant griežtų karantino apribojimų.
„Švenčių laukiame su nerimu. Vadovai skaičiuoja ir planuoja, kad užtektų pajėgumų ir lovų. Dedame daug vilties į karantino apribojimus, kad jie padės žmonėms susivokti ir šventes praleis ramiai namuose be kelionių ir artimųjų lankymo.
Bet girdisi, kad žmonės planuoja gudrauti, kažką pasakyti, kad tik per šventes patektų pas giminaičius nepaisant karantino apribojimų ir išvažiavimų draudimų.
Tikrai nėra sunku sumeluoti ar kažką apgauti, bet reikėtų suprasti, kad tie apribojimai yra ne be priežasties, o priežastį mes matome kasdien – beveik 3,5 tūkst. užsikrėtimų. Norėčiau žmones paraginti per šventes pabūti su šeima ramiai ir nebandyti pergudrauti pareigūnų ir netapti viruso nešiotojais“, – ragino medikė.
Gydytoja pažymėjo, kad labai liūdna, kad atsiranda dar tokių žmonių, kurie vis dar abejoja koronaviruso egzistavimu.
„Labai gaila, kad kai kurie žmonės juo abejoja ir taip galvoja. Labai norėtųsi juos pasikviesti į svečius, kad jie iš arčiau pamatytų, kaip mes dirbame. Aš įsivaizduoju, kad žmonėms šis dalykas yra pakankamai tolimas ir nepažįstamas, todėl jie taip kalba.
Bet kartais žmonės net gulėdami terapiniame skyriuje kartu su kitais Covid-19 pacientais, matydami personalą su kombinezonais ir apsaugos priemonėmis, dar atsiranda tokių, kurie vis tiek netiki, kad jie serga koronavirusu“, – sakė gydytoja.
Vaikams imuninė reakcija gali būti daug audringesnė nei suaugusiajam
Pasak Kauno klinikų gydytojos anesteziologės-reanimatologės V. Traškaitės-Juškevičienės, koronavirusu sergantiems vaikams ligos forma dažniausiai būna lengva, tačiau pasitaiko atvejų, kai liga būna daug audringesnė nei suaugusiems žmonėms.
„Jei ligos forma būna sunki – tai vaikams imuninė reakcija gali būti daug audringesnė nei suaugusiam žmogui.
Sunkūs koronaviruso atvejai, kurie pasitaiko vaikams – jie tikrai nėra dažni, bet jie yra daug skaudesni. Tiek dėl vaiko, visuomenės reakcijos ir net gydytojai jausmingiau reaguoja į sunkiai sergančius vaikus“ , – teigė gydytoja.
Pasak medikės, didžiulį nerimą kelia, kad serga vis jaunesni žmonės. Anksčiau buvo kalbama apie rizikos grupės virš 65 metų amžiaus žmones su lėtinėmis ligomis, o dabar serga ir vis jaunesni.
Taip pat neramu dėl naujų užsikrėtimų skaičių per dieną, kai per dieną turime ir 3,5 tūkst naujų atvejų. Medikei gaila, kad tie skaičiai vis dar nemažėja.
„Ligoniai, kurie atvyksta tik su Covid-19 ligos simptomais pasižymi didžiuliu dusuliu. Jie sunkiai dirba kvėpuodami, o mums reikia užtikrinti deguonį, kad kvėpuoti būtų kuo lengviau.
Kiti žmonės, kurie turi gretutinių lėtinių ligų, tai mes matome, kad Covid-19 ir tos kitos ligos eiga yra ypatingai komplikuota. Sunkiai serga nefrologiniai, hematologiniai, onkologiniai pacientai. Didžioji dalis atvyksta pas mus, kurie turi ir kitų ligų: ar tai cukrinis diabetas, ar inkstų ligos, ar dar kažkas, o prasidėjusi Covid-19 infekcija viską apsunkina.
Turbūt su tomis ligomis dar sėkmingai būtų gyvenę ilgus metus ir vargo nematę“, – pastebėjo gydytoja.
Gali kilti ir infarkto rizika
Gydytoja priminė, kad taip pat yra žinoma, jog Covid-19 infekcija turi įtakos kraujo krešėjimui. Žmogui sergant Covid-19 yra didesnė rizika trombams susidaryti kraujagyslėse. O tai gali nuvesti ir iki infarkto.
„Kai kraujagyslėse susidaro trombai – tai turi įtakos ir širdžiai. Jie gali susidaryti širdyje, kojų, plaučių ir kitose kraujagyslėse sutrikdydami tam tikrų organų kraujotaką.
Covid-19 pacientams yra skiriami specialūs vaistai trombų profilaktikai, kurie skystina kraują ir užkerta kelią trombų susidarymui. Gali kilti infarkto rizika.
Ligoninėje gulintiems pacientams lovos režimu trombų susidarymo rizika yra didesnė. Jei žmogus gydosi namuose – tai jie dažnai būna aktyvesni ir rizika mažesnė“, – kalbėjo gydytoja.
Žiūrėkite, kaip atliekami Covid-19 tyrimai:
