Ketvirtadienį susirinkusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą netenkinti A. Guogos prašymo naikinti jo Seimo nario mandatą, mat parlamentaras fiziškai nedalyvavo posėdyje.
Tačiau mandato A. Guoga gali netekti ir kitais dviem keliais. Vienas jų – apkalta, kitas – Seimo nario pašalinimas Seimo nutarimu. Taip iki šiol nebuvo pašalintas dar nė vienas Seimo narys.
Du keliai netekti pareigų
Konstitucinės teisės ekspertas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius neabejoja, kad priimdamas pareigas privačioje įmonėje A. Guoga pažeidė Konstituciją.
„Jis nesilaiko tų reikalavimų, kurie nustatyti Konstitucijoje. Pagal Konstituciją, jis iki priesaikos turi pasitraukti iš visų pareigų, nutraukti visus darbo santykius, kuriuos turėjo. Vadinasi, nuo to, kai prisiekei, negali eiti jokių pareigų. Be abejo, pažeidžia Konstituciją, net neabejoju“, – portalui tv3.lt kalbėjo V. Sinkevičius.
Profesorius įvardija du kelius, kaip A. Guoga gali palikti Seimą ne savo noru. Apkalta Seimo nariui būtų taikoma šiukščiai pažeidus Konstituciją ar sulaužius priesaiką, o pradėjus dirbti su Seimo nario veikla nesuderinama darbą užtektų ir Seimo nutarimo.
„Šitam atvejui, jeigu Seimo narys ir toliau dirba darbą, neatsisako jo arba pradeda dirbti darbą, yra specialus pagrindas. Tai tokiu atveju apkaltos pagrindas neturėtų būti taikomas“, – sakė V. Sinkevičius.
Tuo metu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras sako, kad A. Guogos apkalta galbūt domina dalį Seimo narių, nes taip jie atsikratytų politinio konkurento visiems laikams.
„Dabar daug kas kalba apie apkaltą, turėdami galvoje tai, kad po apkaltos, jeigu ji įvyksta iki galo, toks buvęs Seimo narys nebegali kandidatuoti kituose Seimo rinkimuose. Tokio čia yra, matyt, kai kurių kolegų siekio galbūt tokią sankciją pritaikyti“, – tv3.lt sakė S. Šedbaras.
Rinksis paprastesnį kelią – pradės tyrimą
Abu Konstitucijos žinovai sutinka, kad pašalinti A. Guogą Seimo nutarimu bus paprasčiau. Dėl šios priežasties Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau kitą savaitę kels klausimą dėl tyrimo apie galimas A. Guogos pareigas.
„Kai pamačiau, kad tokia informacija pareina, jog yra duomenų, kad Guoga kažkur vadovauja įmonei, tiesiog paprašiau komisijos narių ir pirmininkės, kad tokį tyrimą pradėtume. Ji pasakė, kad kitą savaitę bus posėdis ir ji planuoja šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę. <...>
Etikos ir procedūrų komisija neturi pasirinkimo, ji privalo pradėti tyrimą. Bet šiuo atveju dar reikalingas ir Seimo pavedimas. Mes, turėdami tokią informaciją, turime kreiptis į Seimą, kad jis pavestų tą tyrimą atlikti“, – patikslino S. Šedbaras.
Jei komisijai pavyks surinkti visus įrodymus, kad A. Guoga išties gavo pareigas, nesuderinamas su Seimo nario veikla, dėl sprendimo naikinti mandatą balsuos Seimas.
„Jeigu mato, kad jis užima kitas pareigas, tuomet komisija turi parengti Seimo nutarimo projektą ir prasideda įprasta procedūra – pateikimas, svarstymas, priėmimas“, – sakė V. Sinkevičius.
Kad A. Guoga netektų Seimo nario mandato, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių – bent 71 parlamentaras.
Nesvarbu, ar už darbą gauna pinigus
Tiesa, A. Guoga viešai tvirtina už savo pareigas privačioje įmonėje atlygio negaunantis.
„Jokių aktyvių pozicijų neturiu. Atlygio negaunu ir negavau nuo pirmos iki paskutinės dienos, kol esu Seimo narys“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Guoga.
Tačiau V. Sinkevičius akcentuoja, kad pajamos šiuo atveju nėra svarbios. Svarbiausia, ar Seimo nariui skirtos su jo veikla nesuderinamos pareigos.
„Esminis dalykas, ar jis užima kokias nors pareigas, ar jis eina pareigas. Nesvarbu, kad jis jų laikinai nevykdo, sako, kad sustabdė. Jeigu būtų nustatytas faktas, kad jis užima tas pareigas, nors negauna atlyginimo, tai yra pagrindas pašalinti, remiantis tuo, kad jis neatsisakė darbo, kuris nesuderinamas su Seimo nario statusu“, – pažymėjo profesorius.
Jam antrina ir S. Šedbaras. Kaip numato Konstitucija, Seimo nariai negali gauti pajamų už jokią, išskyrus kūrybinę, veiklą, tačiau kartu negali ir turėti kitų pareigų, nepaisant to, gauna už jas pajamas ar ne.
„Šiuo atveju nesvarbu, ar jis gauna atlyginimą, ar ne, bet jeigu jis privataus verslo įmonėje ar kokiame nors banke eitų administracines pareigas, tokiu atveju yra pagrindas šalinti iš Seimo“, – sakė S. Šedbaras.
Seime įstrigo iki kovo?
A. Guoga šiuo metu ne Lietuvoje, čia grįžti jis ketina kovo 9 dieną. Tai gali reikšti, kad Seimo nario pareigas ir atlyginimą jis išsaugos dar bent 1,5 mėnesio, nes Seimas jam vis tiek turės suteikti teisę gyvai pateikti savo istorijos apie galimą darbą pusę.
„Aš manau, kad kiekvienam žmogui, kuris yra kažkuo kaltinamas, turi būti užtikrinta teisė pateikti paaiškinimus, įrodymus, ginčyti kaltinimus. Be abejo, jam turi būti sudaryta tokia galimybė, net neabejoju. Neišklausius kitos šalies, negavus jo paaiškinimo, turbūt negalima būtų panaikinti Seimo nario mandato“, – pažymėjo V. Sinkevičius.
Čia pat profesorius pastebi, kad, kadangi Seimas šiuo keliu dar nėra pašalinęs nė vieno parlamentaro, matome tik praktiką apkaltos procese. O šios būta įvairios – pavyzdžiui, Neringai Venckienei už akių surengta apkalta, jai nedalyvaujant Seimo posėdžiuose.
„Venckienės atveju buvo siunčiami jai visi pranešimai, kad tokią dieną vyks posėdis, prašome atvykti, ir ji neatvyko. Tada Konstitucinis Teismas pasakė, kad tokia apkalta galima ir už akių.
Tai, matyt, ir šiuo atveju, jeigu [A. Guoga] bus informuotas apie komisijos posėdžius, bet jis neatvyks be pateisinamų priežasčių, išsisukinės, neteiks savo paaiškinimo ir panašiai, įsivaizduoju, Seimas galėtų priimti nutarimą ir už akių“, – svarstė V. Sinkevičius.
Tokią galimybę mato ir S. Šedbaras, taip pat pasitelkdamas N. Venckienės pavyzdį. Tačiau jam sunku pasakyti, ar A. Guoga ir pavasarį dar bus Seimo nariu, mat tai priklauso nuo to, kaip komisijai seksis rinkti įrodymus.
„Tai tikrai nebus taip paprasta. Ar atsiųs mums iš kažkur duomenis, ar Kanados, ar JAV įmonė? Kad jis „Facebook“ paskyroje nurodė, tai yra viena, bet ar to pakaks? Ar po to toks Seimo sprendimas, jeigu Guoga skųstųsi, ar jis Konstituciniame Teisme išlaikytų kritiką? Tai jau tyrimo dalykas. Čia reikia labai rimtai pasižiūrėti, tirti, galbūt ir atstovybės mūsų padėtų tose šalyse“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Taip pat Seimo narys mano, kad tyrimas apsunks ir dėl to, kad A. Guogos šiuo metu nėra Lietuvoje, klausimas, ar jis teiksis bendrauti su komisija.
VRK prašymo netenkino
Ketvirtadienį atvykti į VRK posėdį Seimo narys negalėjo, nes, kaip informavo Seimo valdybą, nuo trečiadienio yra išvykęs į užsienį asmeniniais reikalais. Komisijai jis pranešė galintis dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, kitu atveju – gyvai dalyvauti posėdyje ne anksčiau nei kovo 9 dieną.
VRK nariai nusprendė netenkinti A. Guogos prašymo, nes jis, kaip numato įstatymai, turi pagarsinti savo prašymą panaikinti Seimo nario mandatą gyvai, tačiau to nepadarė.
„Seimo narys turi atvykti į VRK posėdį ir savo pareiškimą pakartoti garsiai, kad jis laisva valia apsisprendęs atsistatydina ir atsisako Seimo nario mandato. Tai A. Guoga šiandien nei atvykęs į posėdį, nei jis gali pakartoti savo prašymą. Sprendimas tik vienas – netenkinti jo prašymo“, – posėdyje sakė komisijos narė Aistė Žilinskienė.
„A. Guoga privalėjo atvyki į posėdį ir pakartoti savo pareiškimą“, – antrino komisijos narė Svetlana Misevičienė.
Galiausiai komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė konstatavo, kad komisija pareiškimo netenkina ir A. Guoga VRK bet kada galės teikti naują prašymą.
Pats atsisako mandato
A. Guoga į Seimą pernai spalį išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. Jo vietą Seime turėtų užimti pirmas po brūkšnio kandidatų sąraše likęs Artūras Skardžius.
Prašymą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo nuo sausio 14 dienos A. Guoga VRK įteikė sausio 12 dieną. Jis tvirtino nebematąs galimybių su Darbo partija įgyvendinti rinkimų pažadų.
Nesulaukus VRK sprendimo, jau sausio 14 dieną Kanados įmonė „Cypherpunk Holdings“ išplatino pranešimą, kad A. Guoga grįžo į bendrovės vadovo pareigas.
