Po mėnesio pertraukos pardavėjai ir remonto bei kitų buities paslaugų teikėjai klientus jau ketvirtadienį galės aptarnauti nebe lauke, o pasikviesti į vidų. Tiesa, dirbti galės tik tie, kurių durys atsiveria tiesiai į lauką. Prekybos centrams, tokiems kaip „Akropoliai“, karantinas dar tęsis.
Koronaviruso grėsmės dar neišnyko, tad klientų aptarnavimui Vyriausybė kelia griežtas sąlygas. Lankytojams turės būti pasiūlyta dezinfekcinio skysčio, nuolat dezinfekuojami krepšiai, aptarnavimas turės vykti su kaukėmis ir jokio klientų susibūrimo.
„Patalpose ribojamas pirkėjų ir lankytojų srautas. Užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam pirkėjui, arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau nei 1 pirkėjas“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vyriausybė nusprendė leisti atsidaryti ir įvairioms taisykloms ir kitoms buities paslaugų įmonėms. Tiesa, jose klientai turės neužsibūti ilgiau kaip 20 minučių.
„Privaloma užtikrinti sąlygų laikymąsi, kitaip būsime priversti palengvinimus panaikinti, jei matysime, kad situacija blogėja arba žmonės, darbdaviai, pirkėjai nesilaiko reikalavimų“, – pasakoja premjeras Saulius Skvernelis.
Mėnesį be kirpyklų ir grožio salonų vargstantiems lietuviams Vyriausybė gerų žinių dar neturi. Kada šios įstaigos gali būti atidarytos, dar neapsispręsta, tad gali būti uždarytos dar bent porą savaičių.
„Vertinant, ką galima daryti, ką atlaisvinti, tik tas, kur kontaktas su klientu minimalus, trumpas. Grožio salonams tai sudėtinga pritaikyti, kontaktas ilgas, atstumai maži. Pirmame etape nesiūlom tokių paslaugų“, – teigia A. Veryga.
Toks gyvenimas nežinomybėje grožio specialistus jau varo į neviltį.
„Varo į neviltį. Klausimų daugiau negu atsakymų. Komentarai ateina nekokie į valdžios daržą. Jie turėtų atkreipti dėmesį į šį sektorių ir nuspręsti konkrečiai, kada jie leis dirbti grožio specialistams. Latvijos, Estijos grožio specialistai dirba, nepaskelbtas karantinas“, – kalbėjo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė.
Daugybė smulkiųjų verslininkų piktinasi, esą Vyriausybė ištisą mėnesį juos laikė prastovose be pagrindo.
„Baimė, melas, demagogija, nesusitvarkymas, nepasiruošimas ir taip toliau. Prekybos centruose žmonių daugybė, prekės eina, perka, žmonių srautai dideli, nieko, viskas gerai, tvarkoj. O čia mažos parduotuvėlės, vienas ar du žmonės stovi, jokių problemų. Viskas uždrausta. Čia yra kažkam naudinga“, – sako Panevėžio smulkių verslininkų atstovas Kazys Grabys.
Kai kurie ekonomistai taip pat Vyriausybei priekaištauja dėl per didelio draudimų ir suvaržymų masto. Esą užtęstas itin griežtas karantinas kenkia šalies ekonomikai ir skurdina žmones. Tuo labiau, kad štai Danija ir Austrija, kuriose sergamumas koronavirusu didesnis nei Lietuvoje, jau nebijo atidaryti net mokyklas ir darželius.
„Vienas mėnuo karantino tokio, kokį mes turime šiuo metu, Lietuvai kainuoja apie 1 mlrd. eurų. Visas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas siekia apie 2,5 mlrd. eurų per metus. Du su puse mėnesio – ir mes visiškai nebeturime pinigų finansuoti savo sveikatos apsaugą. Sprendimai nėra lengvi, bet reikia suvokti, kad kuo ilgiau karantinas tęsis, tai mažins mūsų galimybes finansuoti kitas sritis. Tai gali smogti kitu galu. Kompromiso reikia ieškoti“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jei koronaviruso plitimas ir toliau slops, jau po dviejų savaičių Vyriausybė gali įgyvendinti antrąjį karantino švelninimo etapą. Tuomet atsidarytų įstaigos, kur žmonių kontaktai būtų ilgesni, pavyzdžiui prekybos centrai, lauko kavinės, kultūros įstaigos, bibliotekos, muziejai, sveikatos įstaigos, atliekančios planines procedūras, sveikatinimo paslaugas.Taip pat ir grožio salonai bei kosmetologijos kabinetai.
Trečiasis etapas būtų siejamas su karantino pabaiga ir leistų veikti mokykloms ir darželiams, maitinimo ir sveikatos įstaigoms, teikti sporto ir pramogų paslaugas. Tik masinių renginių likimas lieka visai neapibrėžtas.
