Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmoji politikė, kuri grąžino iš savivaldybes gautas kompensacijas. Vėliau jos pavyzdžiu pasekė dalis politikų.
„Kiekviena situacija yra individuali. Kiekvienas politikas, tarybos narys, buvęs, esamas turi įsivertinti, ar laiko, kad kažką pažeidė, ar turi abejonių dėl savo veiksmų. Tai yra kiekvieno individualus kiekvieno politiko įsivertinimo klausimas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Vyriausybėje esantis liberalų paskirtas kultūros ministras Simonas Kairys taip pat pateko į „čekiukų skandalą“. Jo partijos pirmininkė sako, kad ne kartą kalbėjosi su ministru ir neturi pagrindo abejoti jo sąžiningumu.
„Manau, kad jis turėtų likti ministro poste, nes iš esmės jau yra nulemtas šios Vyriausybės likimas, labai aiškus terminas įvardintas, iki kada ši Vyriausybė dirbs, iki kol premjerė pateiks atsistatydinimą visos Vyriausybės, nebent išsispręstų kažkas tai Seime. Dabar nematau poreikio svarstyti individualių ministrų atsistatydinimo klausimą“, – teigė liberalų lyderė.
V. Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį šaukia frakcijų seniūnų pasitarimą, per kurį bus aptartos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto rengiamos pataisos dėl savivaldos politikų išmokų.
„Žinau, kad yra visų noras sutvarkyti šį klausimą kuo greičiau, todėl radus sutarimą dėl principų ir koncepcijos visiškai realu iki liepos 1 dienos priimti reikiamus įstatymų pakeitimus“, – feisbuke kiek anksčiau paskelbė parlamento vadovė.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi parengti pataisas, kurios užtikrintų skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimui.
„Sakantys, kad Seimas nieko nedaro, neteisūs. Pagrindinis darbas vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kaip ir priklauso pagal komiteto kompetenciją, iniciatyvas parengė ir atskiri Seimo nariai. Vertindama susidariusią situaciją dėl tarybų narių lėšų, ne kartą sakiau, kad turime spręsti tas problemas, kurios iškilo, o ne kurti naujas“, – sako Seimo pirmininkė.
Jos tikslas ketvirtadienį aptarti su Seimo frakcijų seniūnais apie tai, ar komiteto pasiūlytas mechanizmas tinka.
„Jeigu tinka, galima nelaukti pavasario sesijos pabaigos ir birželio 8 dieną jau turėti priėmimą, išsisprendimą šito klausimo. Planas sudėliotas, galime judėti greitai, priežasčių atidėlioti nėra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, susitikime ji nekalbės apie pirmalaikius Seimo rinkimus, nebent tai aptarti norės patys politikai.
„Nematau poreikio rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Kaip tik atvirkščiai, Seimas privalo daryti tuos darbus, kuriuos privalo daryti. Nereikia vienos krizės, pakankamai rimtos, spręsti sukeliant dar didesnę krizę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji sako, kad nepaisant, kaip susiklostys įvykiai, siūlys darbą tęsti dabartinei koalicijai.
Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.
Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų.
Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.
Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.
