Kauno klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas Gediminas Urbonas žodžių į vatą nevynioja – raudoną mėsą valgyti būtina, o juo labiau jos negalima išbraukti iš vaikų mitybos raciono.
„To visai nesveikinu ir šitai gal net palyginčiau su vaikų neskiepijimu. Tai yra žala vaikui. Visiškai atsisakius mėsos produktų, aišku, kad prieštaraujame gamtai, tam, kokie esame nuo prigimties, taigi einame patys prieš save“, – teigė šeimos gydytojas.
10 proc. negali dovanoti kraujo
Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, praėjusiais metais beveik 10 proc. donorų iš daugiau nei 40 tūkst. atvykusių trūko geležies kraujyje.
„Apie 16 proc. atėjusių žmonių atidedame donorystę dėl įvairiausių priežasčių, bet iš tų 16 proc. dviem trečdaliams, tai yra 10 proc. nuo visų atėjusių fiksuojame sumažėjusį hemoglobino kiekį. Anksčiau gal to nepastebėdavome, kad tai būtų taip intensyvu. Žinoma, hemoglobinas visada yra jautri sritis donorystėje, bet dabar tas kažkaip ypatingai pasireiškė“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo NKC vadovas Daumantas Gutauskas.
Jis pasakojo, kad dėl tokios situacijos NKC net ėmėsi akcijos – dalina maisto papildus su geležimi šalies gyventojams, norintiems dovanoti kraują, bet negalintiems to padaryti dėl per žemo hemoglobino ar feritino kiekio.
„Papildai buvo išdalinti apie 2,5 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Pas mus sugrįžo penktadalis, kiti dar kol kas neatėjo. Dalis ir negrįš, labai malonu, kad jiems padėjome. Kas ateina, beveik niekas nežino, kad jų hemoglobinas žemas, nes požymiai yra labai neryškūs.
Kai yra sumažėjęs hemoglobinas, žmogus jaučiasi šiek tiek prislėgtas, nelabai darbingas, greičiau pavargsta nuo fizinės veiklos. Gali šiek tiek slinkti plaukai, būti trapesni nagai, bet tai nėra ypatinga liga, kad būtų didelės negerovės ir žmogus prastai jaustųsi. Žmogus gyvena įprastą gyvenimą, gal jaučiasi kiek pavargęs ir atėjus į kraujo centrą jam nustatomas žemas hemobloginas“, – aiškino NKC vadovas.
Pasak D. Gutausko, iš 2,5 tūkst. žmonių, gavusių papildus, dovanoti kraujo grįžo penktadalis – iš jų 93 proc. nustatytas padidėjęs hemoglobino lygis: „Tai tikrai neblogas rezultatas. Vadinasi, tik 7 proc. iš grįžusiųjų nesuveikė“.
Didžiausias kaltininkas – mėsos atsisakymas
Šeimos gydytojas G. Urbonas portalui tv3.lt patvirtino, kad geležies stokos mažakraujystės (anemijos) problema šiandien išties aiškiai stebima.
„Neturiu statistikos, kiek tų atvejų padidėjo ar sumažėjo, bet faktas, kad ši problema yra. Viena vertus, anemijos diagnostika pagerėjo, atsirado tam tikri tyrimai, kurių prieš kokį dešimtmetį nedarydavome. Tad tai viena priežasčių, kodėl gal daugiau kalbama apie tai“, – komentavo jis.
„Suprantama, kad atėjus tokiai madai į dalį šeimų nevalgyti mėsos, didėja ir anemijos problema“, – sakė G. Urbonas.
Vis tik didelę įtaką tokiems gyventojų sveikatos rodikliams turi mėsos atsisakymas.
„Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsos produktai, tai yra jautiena, kepenys, bet kokia, tačiau visų pirma – raudona mėsa. Ir jokie veganiški produktai negali atstoti tokio geležies kiekio, kuris gaunamas su mėsa. Suprantama, kad atėjus tokiai madai į dalį šeimų nevalgyti mėsos, didėja ir anemijos problema.
Tai yra akivaizdžiai pastebiu ir savo praktikoje – tose šeimose, kur nevartojama mėsos ar jos valgoma labai mažai, anemijos atvejų yra daugiau. Aišku, tai tapo pasauline mada ir nėra vien Lietuvos gyventojų problema. Dabar yra toks ciklas, kai žmonės labiau renkasi „žaliuosius“ produktus, mažesnį mėsos vartojimą“, – konstatavo šeimos gydytojas.
Būtina reguliariai atlikti tyrimus
Paklaustas, ką daryti tokiu atveju ir ar papildais galima atkurti geležies atsargas, gydytojas teigė tuo labai abejojantis.
„Bet jei yra mažai vartojama mėsos produktų, visuomet pravartu reguliariai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, kuris gali atsakyti, ar jau yra išsivysčiusi anemija. Taip pat kiti rodikliai gali parodyti, ar jau yra geležies atsargų stygius.
Populiarus geležies tyrimas yra mažai vertingas, jo vertinimas sudėtingas, tad populiaresnis ir dažniau atliekamas turėtų būti feritino tyrimas, kuris rodo geležies atsargas žmogaus organizme.
„To visai nesveikinu ir tą gal net palyginčiau su vaikų neskiepijimu. Tai yra žala vaikui. Žmogaus organizmas turi gauti įvairių maisto medžiagų ir mikroelementų – daug jų, ne tik geležį, bet varį ir kitus gaunami su mėsa“, – sakė G. Urbonas.
Tačiau bet kuriuo atveju feritiną reikėtų vertinti kartu su bendru kraujo tyrimu. Jis turėtų būti numeris vienas tiems, kurie valgo mažai mėsos ar jos visai nevalgo“, – patarė G. Urbonas.
Be to, jis pridūrė, kad net ir stokojant geležies jos gali trūkti ne visiems vienodai: „Suprantama, kad žmonės ne vienodi ir geležies įsisavinimas gali skirtis.“
Mėsos nedavimą vaikui prilygintų neskiepijimui
Kalbėdamas apie tėvų pasirinkimą ne tik patiems nevalgyti, bet ir neduoti mėsos savo vaikams gydytojas buvo kategoriškas.
„To visai nesveikinu ir tą gal net palyginčiau su vaikų neskiepijimu. Tai yra žala vaikui. Žmogaus organizmas turi gauti įvairių maisto medžiagų ir mikroelementų – daug jų, ne tik geležį, bet varį ir kitus gaunami su mėsa.
Visiškai atsisakius mėsos produktų, aišku, kad prieštaraujame gamtai, tam, kokie esame nuo prigimties, taigi einame patys prieš save. Vaikai patys negali priimti sprendimų, sulaukę pilnametystės gal ir galės tą daryti, bet nuo kūdikystės ar paauglystės neleisti jiems maitintis, kaip gamta sutvėrusi, nėra teisinga jų atžvilgiu“, – dėstė šeimos gydytojas.
Paklaustas, kaip tuomet yra su įspėjimais, esą raudonos mėsos reikėtų vengti dėl padidintos onkologinių ligų rizikos, pašnekovas į tai reagavo skeptiškai:
„Tai yra tik spekuliacijos, pavienių autorių nuomonės, pavieniai straipsniai, kurie nėra sisteminiai. Taip tikrai nėra, tikrai neteko matyti tokių pribloškiančių ir vienareikšmių įrodymų. Priešingai nei kalbant apie mėsos nevartojimą ir geležies stokos mažakraujystę – tai yra akivaizdu.“
Dėl netinkamo paruošimo būdo nereikia kaltinti mėsos
Jis pabrėžė, kad čia tuomet reikėtų kalbėti gal apie mėsos pagaminimo būdus, kada tai gali tapti nesveika.
„Turi būti natūralus, gerai paruoštas, kokybiškas, šviežias produktas. Aišku, jei valgomi senuose riebaluose paruošti, skrudinti produktai, tai jau gali būti kancerogenai. Bet dėl to nekaltinkime mėsos, svarbu kalbėti apie paruošimo būdą“, – pastebėjo G. Urbonas.
Dar vienas mėsos atsisakančių žmonių argumentas – šiandienis gyvulių auginimo būdas, esą chemijos joje daugiau nei naudos.
Gydytojas sutiko, kad gera, kokybiška mėsa kainuoja. „Bet gal geriau jos valgyti rečiau, ne taip dažnai, bet kokybišką. Tačiau visiškai atsisakyti jos kaip gydytojas nesiūlyčiau“, – apibendrino šeimos gydytojas.
Kokie simptomai išduoda geležies stygių?
Nemažą anemija sergančių pacientų srautą neseniai pastebėjo ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Ji atkreipė dėmesį, kad geležies atsargų stygių gali išduoti simptomai, kurie būdingi ir vitamino D stokai bei skydliaukės sutrikimams:
„Nuovargis, bendras silpnumas, mieguistumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, būsena „lyg alpsiu“ ir jau alpimas, spengimas ausyse, šąlančios galūnės, slenkantys plaukai.
Kas trukdo įsisavinti geležį iš maisto ir net iš geriamų geležies preparatų? Tai yra šalia vartojama kava, juodoji arbata, bet kokie karvės pieno, sojos produktai, grūdinės kultūros (kviečiai).
Tai pat gali būti raumenų spazmai – mėšlungis (paprastai būna išbandytas magnio vartojimas jau ir ne savaitę, bet nepadeda, vis tiek kojas „traukia“), oro trūkumas fizinio krūvio metu, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis – padidėję pulso skaičiai (ramybėje sėdint – virš 80–90 k/min.). Vieniems gali pasireikšti tik vienas kitas simptomas, kitiems – keli.“
Kas trukdo įsisavinti geležį?
Jos pastebėjimu, sumažėjusių geležies atsargų kaltininkas gali būti netinkama mityba, moterims – gausios menstruacijos, abiem lytims – kartais pakraujavimas (dažnai plika akimi nematomas), pavyzdžiui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos erozijos arba žarnyno polipai.
„Žinoma, yra ir lėtinės sunkios ligos – autoimuninė žarnyno liga (krono ar opinis kolitas), kuomet pasunkėjęs daugelio mikroelementų ir vitaminų įsisavinimas.
Kas trukdo įsisavinti geležį iš maisto ir net iš geriamų geležies preparatų? Tai yra šalia vartojama kava, juodoji arbata, bet kokie karvės pieno, sojos produktai, grūdinės kultūros (kviečiai).
Be to, būtina sąlyga tam, kad suvalgyta geležis iš žarnyno gerai patektų į kraujotaką, yra pakankamas vitaminų C, B12, folio rūgšties kiekis. Jų turi būti gaunama arba su šviežiomis daržovėmis, arba šalia geležies geriama papildomai“, – patarė „Antėja“ gydytoja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
