Šiuo metu nechirurgines grožio procedūras gali atlikti tik gydytojai dermatovenerologai, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai bei burnos ir žandikaulių chirurgai. Tuo metu SAM šį reguliavimą svarsto keisti suteikiant teisę šias paslaugas teikti ir gydytojams, baigusiems siauros medicinos praktikos įvadinį kursą.
Poreikis auga, o specialistų trūksta
Ministerija tokius svarstomus pokyčius aiškina augančiu šios srities paslaugų poreikiu ir nepakankamu specialistų skaičiumi jį patenkinti.
„Matome, kad tokių paslaugų poreikis sistemoje yra didelis ir, žiūrint į tarptautines tendencijas, jis tik didės. O pas mus šias paslaugas gali teikti tik minėtų trijų sričių gydytojai“, – portalui tv3.lt komentavo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Pasak jo, diskutuojant dėl šio klausimo buvo kalbama apie kelias alternatyvas. „Galbūt galėtų būti kažkokie kvalifikacijos kėlimo kursai, kad būtų įgalinti nauji specialistai teikti tokias paslaugas, galbūt galėtų likti, kaip yra. Trečias variantas buvo, kad galbūt būtų galima pasinaudoti šiuo metu jau egzistuojančiu mechanizmu, tai yra įteisinti tokią siaurą medicinos praktiką.
Kitaip sakant, kai matome kažkokių specifinių paslaugų poreikį mūsų sistemoje, bet suprantame, kad nėra atskiros specialybės gydytojo joms suteikti, mūsų didieji universitetai Vilniuje ir Kaune susitaria, kad būtų galima taikyti kažkokią mokymosi programą, kurios trukmė gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių kvalifikacijos kėlimo valandų. Taip įgyjama siauros praktikos specializacija“, – vardijo jis.
Viceministras pabrėžė, kad kol kas nėra numatyta jokių konkrečių pokyčių, tik kreiptasi į universitetus, klausiant, ar jie matytų tokios siauros praktikos programos poreikį, kokia galėtų būti jos trukmė ir pan.
„Diskusijos pradėtos reaguojant į draugijų, įstaigų išreikštą poreikį peržiūrėti ir kalbėti apie estetinę mediciną kaip tokią atskirą šaką. Matome ir Akreditavimo tarnybos pastebimus kai kuriuose veiklos nusižengimus, kada teikiamos paslaugos galbūt neturint reikiamų specialistų, licencijų“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Mato siauros grupės interesus
Nors dalis gydytojų ir asociacijų tokią iniciatyvą sveikina, dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai nuo tokių planų kraupsta.
VU Medicinos fakulteto Dermatovenerologijos rezidentūros programos koordinatorius Tadas Raudonis teigė, kad šį klausimą su ministerija posėdžiuose jau nagrinėjo visus praėjusius metus, tačiau rezultatas nedžiugina.
„Aiškiai išdėstėme savo poziciją ir nuogąstavimus, kad tai nėra į gerą. Šie pokyčiai, visų pirma, yra inicijuoti siauro rato neaiškios reputacijos atstovų, kurie neatspindi rinkos poreikių, o atstovauja tik keleto privačių klinikų interesams. Šiuo metu rinkoje yra medicinos gydytojų, kurie praktikuoja šias estetines procedūras, prisistatydami estetinės medicinos gydytojais, nors tokia specialybė ES neegzistuoja. Normalu, kad jie nori kažkokiu būdu tapti legalūs, tačiau nenori rinktis tokią teisę užtikrinančių rezidentūros studijų.
Iniciatorių siūloma, kad visus tuos medicinos gydytojus vos per keletą mėnesių bus galima išmokyti mechaniškai atlikti šias procedūras. Tuo metu dermatologijos rezidentūros studijos trunka 5 metus – tiek laiko mokomasi, žinoma, ne vien to, bet kartu – ir estetinių procedūrų bei jų suderinamumo su visomis veido ir skalpo odą galinčiomis pažeisti ligomis“, – pabrėžė gydytojas dermatovenerologas.
Pasak jo, sunkiai suvokiama, kaip per keletą mėnesių galima paruošti specialistą, galintį atlikti tokias subtilias ir sudėtingas procedūras: „Nėra sąžininga, kad 6 metus medicinos atsimokę studentai vietoj specialisto kvalifikacijų suteikiančių podiplominių studijų rezidentūroje galės pasirinkti trumpą siauros medicinos praktikos kursą, per kurį esą bus paruošti atlikti šias procedūras.“
Aklumas, randai ir kitos komplikacijos
T. Raudonis įspėjo, kad procedūros su adatomis – ne juokas, tad netinkamai jas atliekant gresia rimtos komplikacijos.
„Šios procedūros nėra tokios paprastos kaip galbūt pateikiama socialiniuose tinkluose ar kitose medijose. Kai atliekame hialurono rūgšties užpildų injekcijas, yra apakimo, audinių nekrozės rizika, gali atsirasti randai veide – tai yra negrįžtami pakitimai. Mūsų gydytojai po rezidentūros neretai bijo pradėti daryti šias injekcijas, nes supranta, kokia yra rizika, o čia turime gana drąsiai šiomis procedūromis užsiimančius žmones – kuo mažiau žinai, tuo drąsesnis jautiesi.
Atliekant botulino injekcijas dažniausiai kalbame apie laikinus neigiamus pokyčius, kaip veido asimetrija, voko užkritimas, bet ir po jų galimos tam tikros autoimuninės, granulominės ar alerginės reakcijos, kurių, deja, studentai per medicinos studijas nėra paruošiami valdyti“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, atliekant bet kokias kitas paviršines injekcijas kyla įvairių rizikų – medžiagų pasirinkimas yra begalinis, galimas skirtingų procedūrų nesuderinamumas, alerginės reakcijos, randėjimo procesai veide.
„Šias procedūras atliekantis gydytojas turi gebėti vertinti veido ir skalpo odos būklę ir joje esančius darinius – taikyti jų dermatoskopinį ištyrimą, nustatyti ligos diagnozę. Jau dabar neretai susiduriame su randinį nuplikimą, sunkią aknę, ikivėžinius veido odos darinius turinčiais pacientais, kurie buvo gydomi „grožio“ injekcijomis ar lazerinėmis procedūromis, kai visų pirma reikia taikyti medikamentinį gydymą.
Visa tai reikalauja gana ilgo pasiruošimo, o dabar stumiamas trumpas greitas visų šių specialistų legalizavimas, kurie pagal dabar galiojančius teisės aktus dirba nelegaliai“, – kalbėjo T. Raudonis.
Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos narys Rokas Bagdonas taip pat negailėjo kritikos tokiems sumanymams.
„Aš negaliu priimti gimdymo, nors esu gydytojas, turiu plastinės rekonstrukcinės chirurgijos licenciją. Ar galima vairuoti automobilį neturint teisių, nors ir gerai tą moki daryti? Tiesiog niekas nesigilino į tai, nebuvo išaiškinimo ir visi darė, kaip norėjo. Ne paslaptis, kad injekcijos yra pelningas verslas, todėl ir atsiranda norinčių daugiau uždirbti bei nedirba savo srityje“, – ELTAI dėstė jis.
Teigia, kad kaip tik pažabos nelegalią rinką
Tuo metu Lietuvos gydytojų sąjunga, Estetinės medicinos klinikų asociacija tai vadina protingu žingsniu plėtojant kokybiškas medicinos paslaugas šalyje.
„Šis sprendimas turėtų gerokai išauginti kokybiškų, medikų teikiamų estetinės medicinos paslaugų pasiūlą ir taip užkirsti kelią sveikatai žalingoms nelegalioms veikloms“, – ELTAI teigė Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas Mantas Jasiukaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad galimų komplikacijų šalinimo kompetencijų įgijimas taip pat turi būti įtrauktas numatomo estetinės medicinos įvadinio kurso programoje.
„Klinikoms patogiau susimokėti kelių šimtų eurų baudą, gražinti pinigus nepatenkinam klientui ir tą paslaugą toliau teikti“, – tvirtino T. Raudonis.
Teigiamai SAM apsisprendimą laikytis Europos standarto įvertino ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
„Lietuva pripažino šitą standartą ir pagal jį turi dirbti. Čia aiškiai yra parašytas apibrėžimas, kas ta (estetinė nechirurginė – ELTA) procedūra. Aiškiai parašyta, kas ją gali atlikti. Ją gali atlikti medicinos gydytojas, ne slaugytoja, ne kosmetologė, ne dar kažkas. Ir ten nėra nurodyta, kad tik dermatovenerologai gali atlikti ir taip toliau. To standarto turi būti laikomasi“, – sakė L. Labanauskas.
Labiau apsimoka mokėti baudas
T. Raudonis savo ruožtu abejojo, ar naujas reguliavimas padės spręsti dabar paplitusias nelegaliai teikiamas paslaugas. Gydytojo nuomone, efektas galėtų būti priešingas – rizikuojama sulaukti dar daugiau komplikacijų, kurios turės būti gydomos mokesčių mokėtojų lėšomis.
Pašnekovas patikino, kad ir dabar dėl tam tikrų klinikų ir specialistų veiklos yra reguliariai teikiami skundai, tačiau tai jų nesustabdo.
„Klinikoms patogiau susimokėti kelių šimtų eurų baudą, gražinti pinigus nepatenkinam klientui ir tą paslaugą toliau teikti“, – portalui tv3.lt tvirtino T. Raudonis.
Viceministras A. Pečkauskas teigė, kad būtent jų siūlomas modelis ir leistų sumažinti rizikas, kad tokias paslaugas galėtų teikti praktiškai bet kas.
„Paprastasis kelias, kuris didintų riziką, būtų tiesiog pasakyti, kad tiek ir tiek kvalifikacijos valandų kėlimo kursą išklausęs specialistas gali teikti kažkokią paslaugą. Tada procesas galimai būtų nekontroliuojamas. Norint šias rizikas suvaldyti ir yra diskutuojamas kelias dėliojant visą programą, kuri galėtų ir per Akreditavimo tarnybą suteikti labai aiškiai apibrėžtus įgūdžius tam specialistui. Vis tik gydytojai dermatovenerologai mokydamiesi įgyja gerokai platesnes kompetencijas, o estetinė medicina yra tik maža dalis“, – sakė jis.
Atsakymo iš universitetų, ar jie numato rengti estetinės medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus, laukiama iki vasario 15 d. Jei vis tik jie nepalaikytų tokios iniciatyvos, viceministro teigimu, reikėtų ieškoti kitų problemos sprendimo būdų.
