Šia tema parašytas ne vienas mokslinis darbas, bet kaip atskaitos tašką paimkime JAV Kolumbijos universiteto finansų profesoriaus ir elgsenos finansų eksperto Gur Huberman dar 2000 m. paskelbtą tyrimą „Familiarity Breeds Investment“.
Jame įrodyta, kad investuotojai neproporcingai dažniau perka geografiškai arčiau namų esančių įmonių akcijas, taip pat tų kompanijų vertybinius popierius, kurias geriau žino ar su kuriomis dažniau susiduria. Tai profesorius vertina kaip riziką: tokių investuotojų portfeliai yra mažiau diversifikuoti, ignoruojamos pelningesnės ir tvaresnės galimybės, o geresnis prekės ženklo žinojimas gali kurti saugumo jausmo iliuziją.
Netgi jūs savo veiksmuose galite nesunkiai atrasti tokio šališkumo ženklų. Labai tikėtina, kad indėlį laikote banke, kuris teikia jums kasdienes paslaugas – tai pirmiausia tiesiog patogiau ir atrodo patikimiau nei naujas ar mažiau girdėtas bankas, net jeigu jis siūlo aukštesnes palūkanas.
Kalbant apie kitas populiarias investicines kryptis, ne vienas tyrimas JAV rodo, kad mažmeniniai NT investuotojai renkasi sau fiziškai ar emociškai artimesnį turtą, tikėtina, kad tą patį matytume ir Lietuvoje, nors oficialiai tokių duomenų šalyje nėra. Dauguma mūsų jaučiamės geriau suprantantys pažįstamo miesto ar rajono specifiką, o iš praktinės pusės, „netoliese“ esantį būstą tiesiog paprasčiau prižiūrėti.
Visgi net jei toks šališkumas turi rizikų, pažvelkime ir į teigiamas šio reiškinio puses. Visų pirma, daugybė žmonių apskritai neinvestuoja, o lietuviai yra vieni mažiausiai investuojančių ES gyventojų. Jei žmogus turi laisvo kapitalo, bet dėl pasitikėjimo ar įgūdžių trūkumo renkasi neinvestuoti, pačios žinomiausios įmonės akcijos ar investicinis būstas kaimynystėje statistiškai bus vis vien pelningesnis sprendimas nei nieko nedarymas.
Tęsiant šią mintį, tiek pradedantys, tiek labiau patyrę investuotojai, besirenkantys „pažįstamas“ kryptis, gali iš tikrųjų būti ar tapti jų ekspertais: specializuotis tam tikrose akcijose, obligacijose ar nekilnojamo turto segmentuose bei juose išmokti įžvelgti tai, ko nesugeba kiti. Kalbant apie pradedančiuosius, bet koks domėjimasis ir gilinimasis visada yra būtina tvirtų kompetencijų pradžia.
Iš patirties matome, kad net jei žmogus aktyviai neinvestuoja į NT, bet domisi, jam daug paprasčiau atrasti ir išbandyti kitus su NT susijusius instrumentus, pavyzdžiui, obligacijas ar sutelktinį NT finansavimą. NT jau besidominčiam žmogui yra tiesiog paprasčiau įvertinti konkretaus projekto, vystytojo, rinkos ar rajono perspektyvas ir taip auginti savo kompetencijas, užsitikrinant solidžią grąžą.
Tad jei šis šališkumas artimoms ir pažįstamoms investicijoms gali paskatinti domėtis ir investuoti, verta tuo pasinaudoti. Lietuvos banko ir kitų organizacijų duomenys rodo, kad be grynųjų sąskaitose, lietuviai daugiausiai investuoja į indėlius bei investicinį būstą, toliau populiarėja akcijos, obligacijos, įvairūs fondai, sutelktinis NT finansavimas ir kita privati skola. Apskritai pasiryžę pasidomėti ir investuoti, daugelyje šių priemonių kiekvienas tikrai atrasime kažką artimesnio, geriau pažįstamo ar tiesiog patogesnio, o vien platesnis akiratis ir įvairesnė patirtis ilgainiui sukurs žymiai daugiau vertės nei pasyvumas ir abejingumas.
Greta Zarembienė, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ ryšių su investuotojais vadovė.
