„Galite paaiškinti, kaip neformalus ugdymas tapo privalomas“, – klausė Aidas Gedvilas.
Čia jis omenyje turėjo gyvenimo įgūdžių programą. Politikas klausė, ar nėra svarstoma ją sustabdyti po kilusių diskusijų bangos.
„Tokia programa turi nešti gėrį“, – pridūrė A. Gedvilas.
Ministras atsakė, kad neformalus ugdymas nėra privalomas. Pasak G. Jakšto, gyvenimo įgūdžių programos elementai jau nuo 2017 metų buvo integruoti ir mokomi įvairiose pamokose.
Tačiau, ministro teigimu, buvo pamatyta, kad integruota programa neveikia, dėl to startavo atskira. G. Jakštas tikino, kad gyvenimo įgūdžių programa sugalvota ne šios Vyriausybės, o Sauliaus Skvernelio premjeravimo laikais.
Ministras teigė, kad dėl programos daug diskutuota, prie jos rengimo prisidėjo įvairių sričių specialistai, galiausiai patvirtinta tik ketvirta programos versija.
„Suprantu, kad daug mitų. Žmonės daug kalba apie tą programą jos net neskaitę“, – sakė G. Jakštas.
Anot jo, sakė, kad daug ko, apie ką diskutuojama, programoje nėra. Tačiau A. Gedvilas neatlyžo. Pasak jo, programoje tendencingai kalbama apie tai, kad lytis pasirenkama.
„Tikrai nėra apie tai, kad lytis yra pasirenkama. Siūlyčiau perskaityti programą. <...> Perskaitykite, kurioje programos vietoje taip parašyta“, – kalbėjo ministras.
Pasak A. Širinskienės, vietos, apie kurias kalba A. Gedvilas, yra mokytojams parengtame rekomenduojamos literatūros sąraše.
G. Jakštas sakė, kad metodinė medžiaga nurodyta prie tam tikrų temų, tačiau nebūtinai visos literatūros vietos yra naudojamos programoje.
„Programoje tos barjerinės plėvelės nėra. <...> Mokytojai turi žinoti daugiau, negu mokiniai. Klausimo iš mokinių gali bet kokio sulaukti, neturi pasimesti“, – aiškino ministras.
G. Jakštas taip pat pažymėjo, kad nebėra tie laikai, kai knygų dalys yra išbraukiamos. Tad nors rekomenduojamoje literatūroje yra vieta apie barjerinę plėvelę oraliniam seksui, ši vieta nėra dėstoma gyvenimo įgūdžių programoje.
Ministras pabrėžė, kad programoje didelė vieta programoje teikiama pasirengimui šeimai ir šeimyniniam gyvenimui. G. Jakšto teigimu, programoje žodis „šeima“ paminėtas 30 kartų.
„Žodžio „homoseksualus“ programoje nėra“, – sakė G. Jakštas.
R. Tamašūnienės teigimu, jei nuspręsta, kad programa yra privaloma, turi būti vadovėlis, dėl kurio būtų galima diskutuoti. G. Jakštas dar kartą politikams siūlė perskaityti programą ir tuomet diskutuoti dėl jis turinio.
„Lauktume konkrečių pastabų, kas netiktų““, – teigė jis.
Petras Gražulis klausė, ar ruošiant „genderistinę“ gyvenimo įgūdžių programą, buvo tartasi su tėvais.
„Tai atveria kelią genderistams į mokyklas. Jie veržiasi per langus ir duris“, – kalbėjo P. Gražulis.
„Aš nežinau, kas tas oralinis seksas tokio amžiaus sulaukęs, o jūs vaikams apie tai aiškinsite. Jūs apie Dievą šnekėkite“, – pridūrė jis.
G. Jakštas sakė, kad programoje yra kalbama apie šeimą, nėra minimas joks genderizmas. Jis pasiūlė P. Gražuliui perskaityti programą ir nesivadovauti mitais.
Programos nestabdys
„Mokytojas pirmiausia turi orientuotis į programą. Programoje yra aiškiai išrašyta, kokioje klasėje kas yra dėstoma, kokius rezultatus pabaigę klasės kursą [mokiniai] turi pademonstruoti. Medžiaga, kuria gali remtis mokytojas, yra nemažai.
Pagal temas pateiktos ir rekomendacijos, tačiau mokytojas gali naudoti ir papildomą literatūrą. Tai, kas yra rekomenduojama, nebūtina remtis“, – po susitikimo su Mišrios Seimo narių grupės frakcijos nariais žurnalistams sakė G. Jakštas.
Jis teigė suprantantis, kad literatūroje yra pateikiama daugiau temų, nei priklauso pagal programą.
„Neplanuojame užtušuoti, plėšyti lapų ar kažko panašaus daryti, kai literatūroje yra temų, kurios nėra aktualios programoje. Mokytojai yra kompetentingi, pasitikime mokytojais. Jie tikrai žinos, kurios temos priklauso kuriai programai.
Kai yra diskusijos, viešojoje erdvėje matome išimamos iš rekomenduojamos literatūros vienas paveiksliukas ar viena tematika, kuri, pažiūrėjus pagal programą, nėra rekomenduojama. Toje literatūroje yra kitos temos, kurios yra svarbios mokytojams, kad galėtų dėstyti programą“, – kalbėjo G. Jakštas.
Ministras nesiėmė vertinti situacijos, kas bus, jei mokinys mokytojo klaus, kiek yra lyčių.
„Aš nesu ekspertas šios temos. Galite klausinėti apie fiziką, chemiją, biologiją. Tikrai visų klausimų jums neatsakysiu“, – sakė jis.
Programa sukėlė daug diskusijų, bet sustabdyta ji nebus, nepaisant tėvų protestų ar peticijose surinktų parašų, sako G. Jakštas.
„Tokios galimybės nėra“, – teigė jis.
Pateiks siūlymus dėl algų kėlimo
G. Jakštas antradienį susitiks su profesinių sąjungų atstovais, pateiks siūlymus dėl algų mokytojams kėlimo.
Kaip BNS nurodė ministerija, susitikime bus tariamasi dėl profesinių sąjungų iškeltų visiems mokytojams bendrų reikalavimų: mokytojų darbo užmokesčio didinimo, klasių dydžių ir darbo krūvio mažinimo.
„Bus aptariamos konkrečios įgyvendinimo galimybės“, – BNS nurodė ministerija.
G. Jakštas šią savaitę žadėjo pateikti konkrečius skaičius, kiek kitąmet galėtų kilti atlyginimai mokytojams. Vyriausybė teigia planuojanti kitąmet atlyginimus mokytojams didinti dviem etapais – sausio ir rugsėjo.
Rudens pradžioje žadama pasiekti, kad vidutinė mokytojo alga šalyje būtų 130 proc. Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio.
Dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse ir kitų dalykų praėjusį penktadienį vyko įspėjamasis streikas, jį organizavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko.
Ši profsąjunga pirmadienį informavo Vyriausybę bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kad rugsėjo 29 dieną pradeda tikrąjį streiką švietimo įstaigose.
Pirmadienį A. Navickas BNS teigė, kad galimybes sutarti su ministerija pedagogai vertins pamatę siūlymus, tačiau buvo skeptiškas, sakydamas, kad ministerija manipuliuoja skaičiais.
„Rytoj ministras planuoja pateikti siūlymus, tai, kai matysim siūlymus, tada ir vertinsim. Tikėtis daug nėra tokios vilties, jie pateikia netikslius skaičius, akivaizdu, kad nenori realiai susitarti, tiesiog nori parodyti susitarimą, pateikti visuomenei, o sutarti daug šansų ir nėra“, – sakė A. Navickas.
Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.
2021 metų rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus, įtvirtino kitus įsipareigojimus.
Jį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos atstovai. Praėjusių metų birželį prie susitarimo prisidėjo opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
LVŽS praėjusią savaitę pranešė pasitraukianti iš susitarimo, Darbo partija sprendimą dėl to ketina priimti šią savaitę.
Ar tie švietėjai apie ligas kalba.
Visi organai turi paskirtį.
Kas ne pagal paskirtį yra iškrypimas.
