Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi į Seimą, prašydamas panaikinti šių Seimo narių imunitetą. Toliau Seimo sudarytos komisijos spręs dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Tyrimus atliks iki gruodžio pabaigos
Kaip pranešė konservatorė Irena Haasė, komisiją dėl V. Gapšio neliečiamybės panaikinimo sudarys 11 Seimo narių: Dalia Asanavičiūtė, Irena Haasė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopatas, Bronislovas Matelis, Tomas Vytautas Raskevičius, Linas Slušnys, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė, Vilija Targamadzė ir Remigijus Žemaitaitis. Komisijai pirmininkaus I. Haasė. Tyrimas bus atliktas iki gruodžio 23 dienos.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi, „ar tikrai reikia iki gruodžio 23 d. gaišti“.
„Supraskime, kad 23 dieną – paskutinę šios Seimo sesijos dieną – gali atsitikti visokių netikėtumų. Turiu omenyje ir Covid-19 situaciją, ir pertraukų paprašymą ir t.t. Tada klausimas gali nusikelti iki kovo mėnesio. Prašyčiau komisijos pergalvoti savo poziciją, gal sutrumpinti kokioms penkioms dienoms“, – siūlė E. Gentvilas.
91 Seimo nariai balsavo už komisijos sudarymą, prieštaravusių ir susilaikiusių nebuvo.
Tuo metu komisija dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo, kaip pranešė konservatorius Arminas Lydeka, kuris ir bus komisijos pirmininkas, tyrimą taip pat baigs iki gruodžio 23 dienos. Tačiau jis siūlo tyrimus, esant galimybei, baigti ir anksčiau.
„Iki sesijos pabaigos numatoma paskutinė data, kada bet kokiu atveju komisija turi priimti sprendimą. Esame numatę kitą savaitę jau susirinkti į komisijos posėdį. <...> Manau, kitą savaitę būsime pajėgūs dirbti ir galbūt net pateikti sprendimą“, – kalbėjo A. Lydeka.
98 Seimo nariai balsavo už komisijos sudarymą, prieštaravusių ir susilaikiusių nebuvo.
Gražulis: generalinis prokuroras melavo
Pats P. Gražulis Seimui tvirtino, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis esą melavo, vardindamas, kuo įtariamas Seimo narys.
„Ir dėl automobilio nuomos, kad aš nemokėjau. Visus dokumentus, visus pavedimus turiu. Ir dėl to, kad turėjau naudos 1800 eurų. Visus dokumentus turiu. Mano sutartyje buvo numatyta, kad turiu teisę pilti kurą. Už 350 eurų per mėnesį grubiai pyliau, o prokuratūra užskaito visiškai kitaip“, – tvirtino P. Gražulis.
Jis sakė manantis, kad politinis sprendimas jau priimtas, o „teisingumas niekam nereikalingas“.
„Ir niekas nenorės įsigilinti į klausimo esmę. Pasakys, tegul sprendžia teismas. Taip, man dar bus galimybė išsakyti ne jums, Seimo nariai, bet žmonėms, ką aš galvoju ir kodėl yra naikinamas imunitetas. Tikiuosi, kad komisija bet iš dalies pasidomės klausimais, kurias esu kaltinamas. Šiandien dar labiau įsitikinau, kad tai politinis sprendimas, kadangi kritikavau užvaldytą žiniasklaidą, konservatorius, Grybauskaitę“, – tikino Seimo narys.
Bandymas antrą kartą
Generalinė prokuratūra jau yra prašiusi praėjusios kadencijos Seimo panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, siekiant baigti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų politiko veiksmų.
Praėjusį birželį Seimas atmetė E. Pašilio prašymą naikinti P. Gražulio imunitetą. Tąkart Seimo narys jam mestus kaltinimus neigė ir tvirtino, kad byla tėra politinis susidorojimas.
Teisėsauga įtaria, kad P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Prokurorai teigė, kad padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas 2016 metais pradėtame ikiteisminiame tyrime.
Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas. Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.
Teismas nori tęsti bylą
Seimo nario, darbiečio V. Gapšio teisinę neliečiamybę prašoma naikinti, kad Vilniaus apygardos teismas toliau galėtų nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą. Joje Seimo narys teisiamas dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Šioje byloje yra epizodas, kai buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.
Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais.
Kaip naikinama teisinė neliečiamybė?
Seimui pritarus suburti tokią komisiją, ši turės į savo posėdį pasikviesti išklausyti Seimo narį, kurio neliečiamybės klausimas sprendžiamas, bei prokuratūros atstovą.
Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“.
Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma netenkinti generalinio prokuroro teikimo, Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Jeigu Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui netenkinti generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
