Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankėsi Europos Parlamento biure Vilniuje. Čia, kaip nurodoma prezidento darbotvarkėje, G. Nausėda pasirašė užuojautų knygoje Europos Parlamento pirmininko Davido Sassolio atminimui pagerbti.
Prezidentui išėjus iš EP biuro, žurnalistai norėjo G. Nausėdai užduoti klausimų, susijusių su Sausio 13-osios minėjimo metu vykusiu protestu.
Vis dėlto G. Nausėda į jokius žurnalistų klausimus neatsakė ir trumpai pakomentavo dėl D. Sassolio netekties.
„Pagerbkime žmogaus atminimą, tikrai labai šviesus žmogus buvo. Noriu, kad jo atminimas liktų kaip šviesaus žmogaus ir Lietuvos draugo. Tai buvo Lietuvos draugas, kuris savo draugystę, atsidavimą Lietuvai įrodė savo neseno vizito metu Vilniuje. Palaikė mus migracijos klausimu, buvo puikus žmogus, su kuriuo turėjau garbės bendrauti“, – žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentui benueinant žurnalistai uždavė klausimus dėl Sausio 13-osios minėjimo, tačiau prezidentas nuėjo į juos neatsakęs.
Apie tai, kas ketvirtadienį vyko prie Seimo, galite paskaityti tv3.lt straipsnyje.
Mirė EP pirmininkas
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį mirė Europos Parlamento pirmininkas D. Sassoli.
„Davidas Sassoli užgeso sausio 11-ąją 1 val. 15 min. (vietos, 2 val. 15 min. Lietuvos laiku) Aviano CRO (onkologiniame centre) Italijoje, kur jis buvo hospitalizuotas“, – parašė jo atstovas Roberto Cuillo.
„Laidotuvių data ir vieta bus pranešta artimiausiomis valandomis“, – pridūrė jis.
65 metų italų politikas, buvęs televizijos žinių diktorius, sunkiai sirgo ir nuo gruodžio 26 dienos buvo gydomas ligoninėje dėl imuninės sistemos sutrikimo, pirmadienį sakė R. Cuillo.
„Šios hospitalizacijos būtinai reikėjo dėl rimtos komplikacijos, susijusios su imuninės sistemos disfunkcija“, – sakoma ankstesniame pareiškime.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pavadino D. Sassoli „tikru ir aistringu europiečiu“.
„Mes jau ilgimės jo žmogiškos šilumos, jo dosnumo, draugiškumo ir šypsenos“, – sakė jis.
D. Sassoli rugsėjį per EP plenarinę sesiją sunkiai susirgo plaučių uždegimu ir turėjo atsigulti į ligoninę. Jis sugrįžo į Italiją atsigauti, bet atkrito ir jau kurį laiką negalėjo eiti savo pareigų.
Vis dėlto net sunkiai sirgdamas D. Sassoli stengėsi pagal galimybes dirbti. Jis dėjo daug pastangų, kad būtų aktyviau sprendžiama migrantų, kurie žūsta bandydami Viduržemio jūra pasiekti Europą, problema, taip pat uoliai gynė disidentus, tokius kaip kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas.
Pastaraisiais mėnesiais D. Sassoli sveikatos būklė buvo pagerėjusi ir jis galėjo gruodį pirmininkauti Europos Parlamento sesijai, per kurią įteikė A. Navalno dukrai jos tėvui skirtą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. Simboliška, kad tai tapo jo politiniu testamentu.
„Paskutinę gruodžio savaitę liga paūmėjo ir atėjo paskutinės jo mūšio dienos“, – sakė R. Cuillo Italijos televizijai „Sky TG24“.
Europos Parlamentas renkamas penkeriems metams, bet jo pirmininko kadencija trunka pusę šio laiko. D. Sassoli jau buvo užsiminęs, kad nesieks būti perrinktas.
Jis gimė 1956 metų gegužės 30 dieną Italijos šiauriniame Florencijos mieste. Per tris dešimtmečius trukusią žurnalisto karjerą jis iš pradžių dirbo laikraščiuose, paskui perėjo į televiziją ir tapo visoje šalyje žinomu pranešėju.
Į Europos Parlamentą D. Sassoli buvo išrinktas 2009 metais, o jo pirmininku tapo 2019-aisiais. Jis buvo centro kairiojo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso, antros pagal dydį EP frakcijos, narys.
D. Sassoli prie Europos Parlamento vairo stojo po sudėtingų ES lyderių politinių ginčų. Kartu su juo Europos Komisijos pirmininke buvo paskirta vokietė krikščionė demokratė Ursula von der Leyen, o belgas liberalas Ch. Michelis tapo Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Nors D. Sassoli dažnai atsidurdavo U. von der Leyen ir Ch. Michelio šešėlyje, jis vadovavo institucijai, kuri bėgant metams tapo kaip niekada įtakinga ir atlieka itin svarbų vaidmenį nustatant ES kryptį daugelyje sričių, nuo skaitmeninės ekonomikos ar klimato iki „Brexito“.
Kitaip negu daugelis ES pareigūnų, per viešus pasisakymus kalbančių angliškai arba prancūziškai, D. Sassoli pabrėžtinai kalbėdavo itališkai. Kitos savaitės antradienį Europos Parlamente turėtų įvykti pirmasis balsavimas renkant D. Sassoli įpėdinį.
Europos Parlamentas atstovauja 450 mln. ES piliečių ir vadina save „Europos demokratijos širdimi“. Jis turi daugiau nei 700 narių, tiesiogiai renkamų Bendrijos valstybių narių.
„Mane labai nuliūdino skaudi didžio europiečio ir išdidaus italo netektis, – parašė U. von der Leyen tviteryje. – Davidas Sassoli buvo užjaučiantis žurnalistas, puikus Europos Parlamento pirmininkas ir, visų pirma, brangus draugas.“
D. Sassoli buvo ne mažiau gerbiamas ir Italijoje. Šios šalies Demokratų partijos vadovas ir ilgametis D. Sassoli draugas Enrico Letta gyrė jo atsidavimą Europai ir europinę viziją bei žadėjo toliau tai puoselėti.
E. Letta tviteryje rašė, kad D. Sassoli buvo „išskirtinio dosnumo žmogus, aistringas europietis“, „žmogus su vizija ir principais – teoriniais ir praktiniais“.
Kitas buvęs Italijos premjeras Paolo Gentiloni D. Sassoli mirtį pavadino „siaubinga netektimi“. „Visada atminsiu jo lyderystę, jo aistrą, jo dosnią draugystę. Iki, Davidai“, – parašė jis tviteryje.
