„Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.
„Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą. Mano nuomone, tai nėra teisinga. Ar šiandien rusų kalbos puoselėjimas mūsų mokyklose yra mūsų prioritetas? Aš nemanau“, – teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, šiuo metu susiklostė situacija, kai „esame priklausomi nuo to fakto, kad tikrai turime daug rusų kalbos mokytojų“.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvai palaikant intensyvius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis, prioritetą reikėtų teikti ispanų, prancūzų, vokiečių kalboms, kurios „labai praverčia mūsų žmonėms bendraujant su kolegomis Vakaruose“.
Visgi šių kalbų mokytojų trūksta, sakė prezidentas.
Antradienį prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič sakė, jog Lietuva palaipsniui turėtų atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo.
Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą rusų kalba nepatektų.
Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos.
Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių.
