„Šiandien surengėme tarpinstitucinį pasitarimą, kurio tikslas – aptarti susiklosčiusią situaciją po pastarųjų įvykių, po sprogimo Lenkijoje. Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų kare prieš Ukrainą jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės. Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas, į kurį NATO valstybės, NATO kaip visuma, privalo reaguoti adekvačiai“, – po susitikimo kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento teigimu, šiuo metu dėl įvykių Lenkijoje vyksta tyrimas, tad dar negalima tiksliai pasakyti sprogimo priežasčių, kas paleido ir kodėl paleido raketą.
„Tačiau jau dabar galima akivaizdžiai konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusio Rusijos karinių ir civilinių infrastruktūros objektų apšaudymo ir šio įvykio Lenkijos pasienyje“, – konstatavo prezidentas.
„Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Sukelti kančias žmonėms, kadangi prasideda šaltasis metų sezonas, todėl didelė dalis Ukrainos gyventojų neturi elektros. Tai daroma visiškai sąmoningai, tikslingai ir todėl tokių veiksmų pasekoje atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, trečiadienį įvyks NATO ambasadorių susitikimas, kuriame turėtų būti pateiktas labai aiškus situacijos vertinimas, aiški reakcija į tai, kas įvyko ir imtąsi sprendimų.
„Šiandien rytą kalbėjausi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, pirmiausia, išreiškiau šimtąprocentinį Lietuvos solidarumą su mūsų artimiausiu sąjungininku. Esame pasirengę visomis galimomis priemonėmis, jeigu tokios būtų paprašytos“, – pasakojo G. Nausėda.
Prezidento tvirtinimu, Lenkija trečiadienį kreipsis dėl NATO ketvirtojo straipsnio aktyvavimo.
„Be jokios abejonės, Lietuva rems šią poziciją ir Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama apie oro gynybos sistemų dislokavimą Lenkijos pasienyje su Ukraina. Tačiau mes žvelgiame į visą rytinį NATO flangą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas priminė, kad po Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo vienas iš išvadų teksto elementų buvo oro gynybos sistema NATO rytiniame flange.
„Aš manau, kad šis įvykis, kurį mes patyrėme, visų aktualumu verčia mus galvoti apie tai, kaip greičiau įgyvendinti šį principą, kurį mes įtvirtinome deklaracijoje.
Pačios deklaracijos apginti negali, deklaracijos gali apginti tik tokiu būdu, kai jų nuostatos įguvendinamos. Todėl labai tikiuosi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje mes gebėsime pademonstruoti pažangą šioje srityj.
Kadangi situacija ir naujausios aktualijos akivaizdžiai patvirtina, kad, visų pirma, tai buvo teisingas sprendimas. Antra, kad šį sprendimą reikia kuo greičiau įgyvendinti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Negali atmesti, kad jei Rusija eis šiuo keliu, tokių incidentų, kurį mes turėjome Lenkijoje, gali būti ir daugiau. Nenoriu gąsdinti, bet tai yra pačios Rusijos išprovokuota grėsmė, bendrai padidėjusi grėsmė, į kurią mes privalome reaguoti, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė šalies vadovas.
Jis teigė, kad papildomų priemonių šiuo metu imtis neketinama.
„Tiek karinės grėsmės, tiek kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai yra padaryti ir jie yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros apsaugą ar mūsų karinės grėsmės lygį, nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, panašių incidentų Lietuvoje tikimybė, kad iki mūsų šalies atskristų raketa ar jos nuolauža, „yra labai nedidelė“.
„Tačiau mes turime kreipti dėmesį į tai, kad kare dalyvauja ne tik Rusija, agresijoje prieš Ukrainą dalyvauja ne tik Rusija. Skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja ir Rusijos satelitas Baltarusija. Todėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose“, – nurodė šalies vadovas.
Po susitikimo G. Nausėda išplatino pranešimą ir socialiniuose tinkluose.
„Ką tik baigėsi tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione.
Vakar dienos incidentas Lenkijoje rodo, jog turime kalbėti apie naują konflikto eskalavimo etapą. Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą raketos jau skrenda į NATO teritoriją, žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės.
NATO šalys privalo į tai reaguoti.
Kol kas vyksta tyrimas, dar negalime tiksliai pasakyti, kieno ir kodėl paleista raketa. Tačiau šiandien jau galime konstatuoti aiškų priežastinį ryšį tarp Rusijos vykdomo civilinių objektų apšaudymo Ukrainoje ir Lenkijos piliečių žūties.
Paprastai tariant: jei ne Rusijos teroras prieš Ukrainą, nebūtų ir žūčių Lenkijoje.
Rusija sąmoningai ir tikslingai renkasi eskalacijos kelią. Siekia sužlugdyti Ukrainos infrastruktūrą ir sukelti kuo didesnes kančias ukrainiečiams. Be viso kito tai reiškia, kad raketų nukrypimų gali būti ir daugiau. Turime būti tam pasirengę.
Šiandien vyksiančiame NATO ambasadorių susitikime turi būti pateiktas labai aiškus situacijos vertinimas ir reakciją į tai, kas įvyko. Pačiu artimiausiu metu turi būti priimti reikiami sprendimai. Mūsų siekis – adekvatus Aljanso dėmesys rytiniam flangui ir jo saugumo didinimui. Akivaizdu, kad NATO oro erdvė ir rytinės sienos turi būti apsaugotos maksimaliai.
Šįryt kalbėjausi su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Išreiškiau šimtaprocentinį Lietuvos solidarumą su mūsų draugais ir sąjungininkais lenkais. Esame pasirengę padėti jiems visomis galimomis priemonėmis.
Kalbant apie Lietuvą, bendras karinės situacijos vertinimas lieka nepakitęs. Grėsmė yra padidėjusi, bet tai nutiko jau anksčiau. Ėmėmės visų būtinų ir reikiamų priemonių tam, kad užtikrintume mūsų žmonių ir valstybės saugumą“, – feisbuke paskelbė prezidentas.
Susitikimas prezidentūroje surengtas po to, kai Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą, Kyjivo duomenimis paleido apie šimtą raketų, taikydamosi į energetikos infrastruktūrą.
Per šias atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas. Apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių pranešė ir Moldova.
Nepatvirtintais duomenimis, dvi rusų raketos nukrito Lenkijos teritorijoje. Varšuva antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, ir nurodė, kad didinamas karinės parengties lygis, tačiau daugiau detalių nepateikė.
NATO sutarties 4-asis straipsnis numato, kad Aljanso valstybė narė gali paprašyti konsultacijų su sąjungininkėmis, jei mano, kad kilo grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Iki šiol 4-asis NATO straipsnis buvo aktyvuotas tik keturis kartus, visi jie įvyko dar šiame šimtmetyje. Ir visus keturis kartus straipsnį aktyvavo Turkija: 2003-aisiais, kai vyko Irako karas; 2012 m. birželio mėnesį, kai Sirija numušė Turkijos naikintuvą; 2012 m. spalio mėnesį po Sirijos atakų prieš Turkiją ir Turkijos atsakomųjų veiksmų ir 2020 m. vasario mėnesį, išaugus įtampai dėl karinės operacijos Sirijos šiaurės vakarinėje dalyje.
