Kalbėdamas Seime prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, koks sudėtingas šiuo metu yra laikas: „Pasaulis ir Lietuva stovi ant egzistencinių lūžių slenksčio“.
„Deja, per tuos penkerius metus pasaulis pasislinko arčiau bedugnės“, – po priesaikos Seime sakydamas kalbą teigė G. Nausėda, apžvelgdamas pirmosios savo kadencijos metus.
„(...) Žmonija stovi ant susinaikinimo slenksčio. Klimato kaita, pandemija, karas – per pastaruosius penkerius metus mes patyrėme daugybę realių scenarijų žmonijai ištrinti save arba grįžti į tamsiuosius viduramžius, kur teisus tas, kuris stipresnis, o istoriją rašo tas, kuris žiauresnis“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Šiandienos pasaulyje Lietuva nėra saugus ir ramus užutėkis“, – pridūrė jis, pareiškęs, jog Lietuva ribojasi su dviem pavojingiausiomis Europos valstybėmis, turėdamas omenyje Rusiją ir Baltarusiją.
Dalydamasis vizija 2029 metams, G. Nausėda sakė, kad Lietuvos finansavimas gynybai turėtų priartėti prie 4 proc. bendrojo vidaus produkto, tai leistų Lietuvai vystyti ilgojo nuotolio oro gynybą, Baltijos jūros krantą saugotų raketų skydas, o sausumos sienas – inžineriniai įtvirtinimai.
„2029 metais Lietuva ne tik baigia vystyti pagrindinius divizijos pajėgumus, bet ir organizuoja pratybas drauge su mūsų šalyje dislokuota Vokietijos brigada ir JAV batalionu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Naujoji divizija ginkluota tolimąja HIMARS artilerija, naujausiais tankais, pėstininkų kovos mašinomis, Lietuvoje pagamintais dronais“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat žadėjo ginti Lietuvos interesus užsienio politikoje, remti Ukrainą, puoselėti ryšius su JAV.
Kalbėdamas apie vidaus politiką, šalies vadovas žadėjo toliau mažinti socialinę atskirtį, kurti šeimoms, senjorams palankesnę aplinką, skirti dėmesį regionams, kultūrai ir švietimui.
G. Nausėda taip pat paragino Lietuvą tapti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip kovoti su klimato kaita.
„Klimato politikos srityje iki 2030 metų Lietuvos ambicijos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ženkliai didesnės nei Europos Sąjungos. Įgyvendinkime jas, kartu išlaikydami ir stiprindami pramonės konkurencingumą bei inovatyvumą, sparčiau nei kiti pereidami prie žiedinių gamybos ir vartojimų sistemų. Sumažinkime besaikį plastiko naudojimą – nuo parduotuvių iki namų ūkių“, – kalbėjo prezidentas.
Sukritikavo pertvarkas švietimo sistemoje
Antrai kadencijai prisiekęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad švietimas turėtų būti valstybės prioritetu. Tačiau, pasak jo, reikia atsisakyti nuolatinių reformų švietimo sistemoje.
„Dėmesys ir investicijos į švietimą, studijas ir mokslą privalo būti mūsų valstybės prioritetu. Nereikia skambių žodžių, nereikia didingų pažadų. Reikia tiesiog valstybės pasitikėjimo mokytojais ir mokyklomis, didesnio savivaldybių savarankiškumo priimant sprendimus, investicijų į mokytojų atlyginimus ir palankesnes darbo sąlygas. Matyti kiekvieną vaiką ir sudaryti jam sąžiningas bei kokybiškas sąlygas ugdytis“, – penktadienį Seime kalbėjo priesaiką davęs G. Nausėda.
„Švietimo sistema 2029 metų Lietuvoje turi būti darni, tvari ir adaptyvi. Būtina dermė tarp ugdymo pakopų ir įvairių švietimo įstaigų tipų. Pradedant nuo visuotinio kokybiško ikimokyklinio ugdymo, kuris duoda svarbų pagrindą vaiko brandai, ir baigiant trečiojo amžiaus universitetais. Iki to laiko privalome padėti tašką ties chaotišku reformų reformavimu“, – akcentavo jis.
Prezidentas leido suprasti, kad nepalaiko šiuo metu vykstančio mokyklų tinklo optimizavimo. Anot jo, tai žmonėms kuria nereikalingumo jausmą.
„Apskritai turime iš naujo pergalvoti, ką reiškia ir ką Lietuvai atneša žodis optimizacija. Optimizavome transportą ir mokyklas, optimizuojame teismus ir viešąsias paslaugas, po savęs palikdami tuščius pastatus ir nereikalingumo jausmą žmonėms“, – dėstė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad į regionų politiką turi būti žiūrima kaip į investiciją, o ne administracinę naštą.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį viešojoje erdvėje pasirodžiusi peticijai dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, Prezidentūra teigė, kad valdžios sprendimai dėl mokyklų tinklo turėtų remtis ne kiekybiniais, o kokybiniais kriterijais.
Tuomet šalies vadovo atstovai akcentavo, kad vykdant reformas labai svarbi yra vietos valdžios atsakomybė užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas.
60 metų ekonomistas G. Nausėda gegužę laimėjo prezidento rinkimus, antrajame ture įvykęs premjerę Ingridą Šimonytę.
G. Nausėda prezidento pareigas eis iki 2029 metų.
