„Infliacinio spaudimo valdymas, verslo patiriamų iššūkių švelninimas ir piliečių gerovės skatinimas šiandien yra pamatiniai viešosios lyderystės tikslai. Tai reiškia, kad centriniai bankai ir artimiausioje ateityje išlaikys kertinį vaidmenį“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė gerai suprantantis, kad centriniams bankams tenka pareiga priimti sudėtingus sprendimus, bet išreiškė viltį, kad efektyvi vyriausybių ir centrinių bankų veikla daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, padės ne tik suvaldyti infliaciją, bet ir prisidės prie gyventojų gerovės augimo.
„Mūsų veiksmai turi būti ryžtingi ir orientuoti į rezultatą. Tam, kad pasiektume būtinas inovacijas ir proveržį, turime sparčiau žengti į žaliąją ir skaitmeninę darbotvarkę, taip kurdami Lietuvoje skaitmeninių ir tvarių finansų centrą“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, Lietuvos istorinė patirtis leidžia tikėtis, kad finansų sektoriaus transformacija leis ekonominius iššūkius paversti naujomis galimybėmis ir galiausiai duos trokštamų rezultatų.
Šalies vadovas priminė drąsų Lietuvos sprendimą įsivesti eurą 2015 m., kai buvo remiamasi faktais, o ne plačiai paplitusiais gandais bei spėlionėmis. Bendroji valiuta paskatino spartesnį Lietuvos gyventojų gerovės augimą, prisidėjo prie skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažėjimo, taip pat leido palankesnėmis sąlygomis finansuoti anticiklinę politiką COVID-19 pandemijos metu, dėl ko Lietuvai vienintelei ES pavyko išvengti recesijos.
Pasak Prezidento, Lietuvos bankas šiandien yra gerai pasirengęs atremti naujus iššūkius ir sėkmingai atlikti savo funkcijas pinigų politikos ir ekonomikos analizės, finansų sektoriaus priežiūros, rezervų valdymo ir problemų sprendimo srityse.
„Tvirtas pagrindas leidžia Lietuvos bankui priimti gerai pagrįstus sprendimus. Jis taip pat kuria atsakomybę užtikrinti didžiausią įmanomą skaidrumą ir atskaitomybę Lietuvos visuomenei“, – sakė šalies vadovas, palinkėjęs veiklos šimtmetį švenčiančiam Lietuvos bankui su dar didesniu pasitikėjimu siekti būtinų inovacijų.
