„Netikiu tokiu scenarijumi, nes nuo 2004 m. esame NATO nariai. Ir mes turime labai aiškius patikinimus, kuriuos daug kartų pakartojo ir prezidentas Joe Bidenas, kad 5 straipsnis yra šventas, tvirtas. O Lietuvai pakenkti nėra taip paprasta, nes esame pakankamai gerai pasiruošę. Atlikome namų darbus, nes nuo pat pradžių, nuo nepriklausomybės atgavimo, supratome, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė. Ir tikriausiai turime pasiruošti“, – interviu JAV televizijos PBS laidai „News Hour“ sakė G. Nausėda
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad europiečiai ir JAV turėtų vengti žeminti Rusiją. Pasiteiravus G. Nausėdos, ar yra Rytų Europos ir Vakarų Europos takoskyros dėl to, kaip turėtų baigtis karas Ukrainoje, jis nurodė nesuprantantis tokios retorikos: „Nes pradėdama šį karą Rusija labai save pažemino“.
„Turime padaryti viską, kad palaikytume Ukrainą šiame kare“, – pridūrė jis.
G. Nausėda teigė besiviliantis, kad ir kitos Europos šalys paseks Lietuvos pėdomis ir visiškai atsisakys Rusijos energijos išteklių.
„Manau, kad jie bus spaudžiami laikytis tos pačios politikos, tačiau puikiai suprantame, kad tam reikia laiko. Bet jei neprasidėsi šiandien, nepasieksi rezultato rytoj, daryk tą patį, ką padarė Lietuva, paleisk visas iliuzijas apie Rusiją ar įsipareigojimus su Rusija“, – nurodė jis.
Taip pat NATO nusprendė padidinti karių skaičių Baltijos šalyse nuo bataliono lygio – apie 1000, iki brigados lygio – virš 3000. Tačiau G. Nausėda pripažino, kad Lietuva šiuo metu nepasiruošusi ir neturi tinkamos infrastruktūros priimti brigados dydžio kovinei grupei ar daliniui priimti.
„Ir tai yra priežastis, kodėl turime paspartinti šį procesą. Kol kas brigados dydis mums tinka“, — akcentavo prezidentas.
Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad priimti sprendimai visiškai atitinka iškeltus lūkesčius.
„Turime suprasti, kad padėtis pavojinga, padėtis labai rimta, ir turime priimti drąsius, ryžtingus sprendimus. Ir turiu pasakyti, kad esu tam tikras pasitenkinimas, kad tai buvo tikrai istorinė“, – interviu PBS sakė prezidentas.
Birželio 17-ąją įsigaliojus ketvirtajam Europos Sąjungos sankcijų paketui, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komisijos (EK) išaiškinimu.
Maskva pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku.
Reaguodama į situaciją, Europos Komisija šiuo metu rengia atnaujintas gaires dėl sankcijų. Prezidentūroje pirmadienį susirinkę šalies vadovai sutarė „dėl pagrindinių principų ir pamatinių nuostatų“, konsultuojantis su EK. Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė, jog Lietuva išsakė nemažai pastabų EK, rengiančiai naujas gaires dėl to, kaip ES sankcijos Rusijai turėtų būti įgyvendinamos prekių tranzitui į Kaliningradą.
