Per eismo įvykį vyrui padarytos daugybinės veido ir galvos žaizdos bei kiti paviršiniai sužalojimai. Jam nustatyti daugybiniai kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas į smegenis, galvos smegenų sumušimas, šonkaulių lūžiai.
Vyras kelias dienas ligoninėje gulėjo ištiktas komos, vėliau jam nustatytas 50 proc. darbingumas. Kreipdamasis į teismą civiline tvarka, nukentėjusysis prašė iš draudimo bendrovės ir avarijos kaltininkės solidariai priteisti 6092 eurų turtinę ir 56 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Jautė skausmą visame kūne
Per avariją nukentėjęs vyras teisme pasakojo, kad draudimo bendrovė jam jau išmokėjo 5655 eurus. Tačiau ši suma toli gražu neprilygsta jo prašomai.
Jis pridūrė, kad sužalojimų pasekmės yra tęstinės, vyrui nuolat tenka lankytis pas gydytojus, kurie seka jo gydymosi procesą, derina laiką dėl operacijų. Nukentėjusiajam po eismo įvykio nustatytas neįgalumas ir 50 proc. darbingumas.
„Dėl padarytos traumos patyriau be galo didelį fizinį skausmą. Po įvykio atsipeikėjau tik po kelių parų ligoninėje, jutau skausmą visame kūne, didžiausias skausmas buvo galvos srityje. Dėl galvos sužalojimo, buvo sukrėstos smegenys, netekau sąmonės, lūžo kaukolės skliautas, nosies kaulas, skruostikauliai ir viršutinis žandikaulis, šonkauliai, buvo sužaloti akipločiai, kurį laiką dvejinosi akyse, o dėl akių sužalojimo, negrįžtamai sutriko regėjimas“, – teismui dėstė nukentėjęs vyras.
Jis pridūrė, kad po avarijos veido kaulai buvo sutvirtinti sraigtais: „Dėl sulaužytos nosies, jos pertvaros, netekau uoslės, kuri, pasak gydytojų neatsistatys. Dėl darytų operacijų liko matyti susiūti pjūviai. Eismo įvykio metu buvo išmušti priekiniai du dantys, kurių šiuo metu dar negaliu sutvarkyti dėl ateityje būtinų veido operacijų, išimant sutvirtinimus.“
Anot jo, neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ne tik patirti išgyvenimai, skausmas bei operacijos, tačiau ir šios žalos įtaka tolimesniam gyvenimui bei sveikatai.
„Po eismo įvykio buvau ištiktas komos, amnezijos, o tai atsiliepia ir atsilieps tolimesniam gyvenimui, jo kokybei, nes komos, sąmonės netekimas yra susijęs ir su atminties pablogėjimu. Taip pat nebegaliu žaisti su vaikais, skauda galvą, nugarą. Negaliu namuose dirbti darbų.
Neturtinė žala yra susijusi su potrauminiais padariniais, nedarbingumu, šiuo metu man nustatytas 50 proc. darbingumas. Negaliu dirbti pavojingose vietose, sumažėjo įsidarbinimo galimybės, pasikeitė gyvenimo kokybė“, – aiškino per avariją sužalotas vyras.
Draudikų pretenzijos
Savo ieškinį šioje byloje pateikė ir draudimo bendrovė. Ji prašė iš avarijos kaltininkės priteisti 12 048 eurų žalos atlyginimą.
Nurodyta, kad avarijos kaltininkė nuteista dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Draudikai sužalotam eismo įvykio metu vyrui išmokėjo – 5655 eurus (iš šios sumos 4 tūkst. eurų sudarė neturtinė žala).
Taip pat buvo padengtos gydymo išlaidos, todėl susidarė minėta 12 tūkst. eurų viršijanti pinigų suma.
Sutiko tik iš dalies
Avariją sukėlusi moteris su draudikų ieškinių sutiko tik iš dalies. Ji pripažįsta, kad dėl jos kaltės įvyko avarija, kurios metu buvo sužalotas žmogus bei susižalojo ir ji pati.
Anot jos, nėra aišku, kuo remiantis buvo paskaičiuota ir išmokėta piniginė suma nukentėjusiajam. Moters įsitikinimu ta suma yra per didelė.
Moters nuomone, draudimo bendrovė turėjo atsižvelgti į tai, kad nukentėjęs vyras taip pat buvo neblaivus, sutiko važiuoti kartu automobilyje, neprisisegė saugos diržo, kas rodo tam tikras paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo faktines aplinkybes.
Moteris pasakojo, kad prie mašinos vairo sėdo tik todėl, kad nesijautė tiek neblaivi, jog negalėtų vairuoti automobilio.
Nukentėjusysis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji priėmė sprendimą vairuoti automobilį pati. Bijojo, kad kas nors kitas nesugalvotų sėsti prie vairo.
Moteris pridūrė, kad augina mažametę dukrą, šiuo metu neturi darbo, ją ir vaiką išlaiko sutuoktinis, kuris tik vienas šeimoje turi darbą. Su sutuoktiniu gyvena pas jo motiną, savo turto neturi.
Jai yra pablogėjusi sveikata. Šios aplinkybės rodo, kad jos ir jos šeimos materialinė bei turtinė padėtis bloga, todėl teismas turi teisę mažinti pateikto ieškinio reikalavimus.
Avarijos kaltininkė pabrėžė, kad pats nukentėjusysis turi prisiimti atsakomybės dėl atsiradusių pasekmių dalį, nes jis, kaip ir visi kiti, dalyvavę gimtadienyje svečiai, vartojo alkoholį. Ji teigė, kad posūkyje nesuvaldė galingo automobilio, todėl ir įvyko avarija.
Atsakovės nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, tai yra, kad draudimo bendrovė jau atlygino neturtinę žalą, ieškovas avarijos metu žinojo, jog gimtadienio metu ji taip pat, kaip ir jis, vartojo alkoholinius gėrimus, pats buvo neblaivus, tačiau sutiko, jog ji vairuotų automobilį, sutiko važiuoti automobiliu, neprisisegė saugos diržo, nors to buvo prašoma.
Teismo verdiktas
Šią bylą pirmiausia išnagrinėjo Tauragės apylinkės teismas. Bet šio teismo sprendimo praktiškai nepakeitė apeliaciją išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.
Nuspręsta draudimo bendrovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš avarijos kaltininkės 12 048 eurų žalos atlyginimą. Ši suma išdėstyta 4 metų laikotarpyje, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 251 eurą iki visiško žalos atlyginimo.
Per avariją nukentėjusio vyro ieškinys tenkintas iš dalies. Jam iš atsakovės priteista 3 tūkst. eurų suma.