„100 proc. sudėliojimo dar nėra, bet (...) tikimės, kad per artimiausias pora savaičių įstatymo projektas gynybos fondo bus registruotas, tikslas – priimti Seimo pavasario sesijoje, kad būtų galima pradėti taikyti nuo 2025 metų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė finansų ministrė.
Apie specialaus fondo gynybai steigimą premjerė Ingrida Šimonytė pranešė balandžio viduryje. Jame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį taip pat galėtų aukoti gyventojai ar verslas. Ministrė pirmininkė tuomet taip pat teigė, kad siūlymai bus parengti per artimiausias savaites.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Premjerė anksčiau yra sakiusi, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais.
Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.
„Viskas priklausys nuo galutinio susitarimo, – kalbėjo G. Skaistė. – Tų plaukiojančių detalių, kurios galėtų sudaryti gynybos fondo pajamas, jų yra šiek tiek daugiau. Ne tik pelno mokestis, yra keletas iniciatyvų, finansų ministerijos buvo pateiktos keturios alternatyvos.“
„Sakyčiau, kad konkretaus sutarimo, kaip atrodys ta lego dėlionė dar šiandien nėra, tačiau jau einame, manau, į pabaigą“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, siekiama parengti tokį projektą, kuris sulauktų „plačiausio politinių partijų palaikymo Seime“.
„Tų variantų, kaip galėtų būtų, tų pasiūlymų išsakyta nemažai. Tame tarpe ir žaliųjų akcizų pokyčiai, kurie galėtų prisidėti ir prie Žaliojo kurso, taip pat draudimo mokestis. Variantų yra daugiau, nei plačiausiai diskutuojama“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jos teigimu, siūlymus dėl mokesčių didinimo gynybai Seimui planuojama pateikti paketu.
G. Skaistė: solidarumo įnašo pratęsimas priklausys nuo sutarimo dėl papildomų lėšų gynybai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitąmet turinčio baigti galioti bankų solidarumo mokesčio pratęsimas priklausys nuo susitarimų dėl papildomų lėšų gynybai.
„Sakyčiau, kad (bankų solidarumo mokesčio pratęsimo – BNS) klausimas šiuo metu dar nėra visiškai uždarytas, bet galų gale tai tikrai bus bendro gynybos stiprinimo sprendimo dalis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
„Manau kad šio sprendimo tąsa galėtų priklausyti ir nuo to, koks bus bendras susitarimas dėl gynybos fondo“, – teigė finansų ministrė.
Ji ketvirtadienį teigė, jog siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai Vyriausybė žada pateikti per artimiausias kelias savaites, dėl jų tikimasi apsispręsti Seimo pavasario sesijoje.
Pasak G. Skaistės, pratęsus laikiną bankų solidarumo įnašą ir pakeitus jo bazę, pajamos iš šio mokesčio 2025-aisiais būtų mažesnės nei 2023 ar 2024 metais.
„Toks mokestis, koks yra sukonstruotas, papildomų pajamų negeneruotų, nes jis buvo sukonstruotas kaip laikinas pokytis nuo normalumo“, – teigė finansų ministrė.
„Tačiau jeigu svarstyti keisti mokesčio bazę, taip kaip jis yra skaičiuojamas, ir pririšti prie šių metų rodiklių (...) kitais metais galima būtų gauti apie 50–70 mln. eurų į biudžetą. (...) Tikrai tas pikas palūkanų normų jau yra pasiektas, ir tikėtina, kad pelnas kitais metais jau bus mažesnis, todėl ir solidarumo įnašo pajamos, natūralu, būtų gerokai mažesnės negu 2023 ir 2024 metais“, – kalbėjo ji.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
G. Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su LB.
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.
Centrinio banko teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
