Ji taip pat pabrėžė, jog sistema prisidės prie Lietuvos nacionalinio saugumo interesų bei verslo efektyvumo.
„Galėsime įdėmiau stebėti krovinius, atvykstančius iš kaimyninės valstybės ir taip pat tai prisidės prie geresnių sąlygų skaidriai veikiančiam verslui, nes bus sudarytos sąlygos efektyvesniam, greitesniam patikrinimui, paprastesnėms procedūrom, todėl viską bus galima atlikti greičiau, sumažės ir kaštai verslui“, – spaudos konferencijoje Kenoje trečiadienį teigė ministrė.
„Kontrabandos mastams šis įrenginys turės tikrai didelę reikšmę nepaisant, kad krovinių kiekis iš Baltarusijos yra sumažėjęs, tačiau vis dar atvyksta nemažai krovinių“, – teigė ministrė.
„Pastaruoju metu po to, kai buvo pradėta vykdyti hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės, buvo pastebėti didesni kontrabandos kiekiai, atvykstantys iš kaimyninės valstybės, tai manau šio įrenginio buvimas tikrai prisidės prie to, kad galėtume efektyviau ir greičiau pastebėti ir patys kontrabandos mastai turėtų ženkliai sumažėti“, – pridūrė ji.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dovilė Kraulaidienė sakė, kad įrenginys atitinka visus dabartinio laikmečio iššūkius, jis padės efektyviau atlikti patikrinimus.
„Įrenginys ypatingas tuo, kad galima skenuoti traukinį net judantį 60 kilometrų per valandą, tai neverčia sumažinti jo greičio, skenavimas vyksta greitai ir jau valandos bėgyje galima turėti kokybiškas nuotraukas ir peržiūrėti“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
„Skenuosime visą sąstatą ir iškraudinėsime juos tik esant būtinumui. Nebelieka pareigos iškrauti (krovinio – BNS), nes nuotraukos yra kokybiškos ir viskas ten gerai matosi“, – teigė Muitinės departamento atstovė.
Ji taip pat kalbėjo, kad įrenginio davikliai skenuoja tik krovininius vagonus, todėl traukinių mašinistai nuo radiacijos yra apsaugoti.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis taip pat minėjo, kad bus galima atkabinti patikrai mažiau vagonų Vaidotų stotyje.
„Tikrai didelis pranašumas vežėjams važiuojant per Lietuvą“, – teigė K. Sankovskis.
Pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos, rentgeno kontrolės sistema visu pajėgumu turėtų pradėti veikti po 1-2 mėnesių.
„Dabar vyksta vadinamieji kalibravimo darbai, kurie tęsis mėnesį-du, ir tuomet sistemą jau priimsime pilnai“, – teigė D. Kraulaidienė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos-Baltarusijos sieną per dieną kerta 4–8 prekinių traukinių sąstatai.
Muitinės departamento atstovė teigė, kad per artimiausius dvejus metus rentgeno kontrolės sistemas taip pat planuojama įrengti Stasylų ir Kybartų geležinkelio punktuose – šiuo metu vyksta konsultacijos su rinkos dalyviais dėl jų įsigijimo.
„Priklausomai nuo to, kada pasirašysime sutartis. Planuojame, kad kokių dviejų metų bėgyje jos turėtų atsirasti“, – teigė D. Kraulaidienė.
Gegužę G. Skaistė teigė, kad sistema Stasylų poste turėtų būti įrengta kitais metais.
Kenos pasienio punkte esančios rentgeno kontrolės sistemos įrengimas kainavo 5,6 mln. eurų. Departamento skelbtą rentgeno aparato įrengimo konkursą pernai vasarą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, šis įrenginys kainavo apie 3,8 mln. eurų, o infrastruktūrą Kenos geležinkelio stotyje už daugiau nei 1,8 mln. eurų įrengė statybos bendrovė „Autokausta“.
Rentgenas laikomas efektyviausia priemone ieškant traukiniais gabenamos kontrabandos. Anksčiau Kenoje veikusi įranga sugedo prieš septynerius metus, todėl traukiniai tikrinami rankiniu būdu iškraunant ir patikrinant prekes.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai stambias kontrabandos siuntas traukiniuose iš Baltarusijos aptikdavo kone kas savaitę, jos buvo pervežamos ir į Lietuvą gabentuose Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ kroviniuose. Nutrūkus šių trąšų gabenimui, manoma, sumažėjo ir kontrabandos mastas.
