2020 m. liepos mėnesį, atlikę svarbų tyrimą, mokslininkai pastebėjo, kad dirbtiniai saulės spinduliai greitai nukenksmina ant paviršių esančius SARS-CoV-2 virusus. Jų skaičiavimais, 90 proc. netikrose seilėse esančių SARS-CoV-2 virusų buvo sunaikinti per 6,8 minutes, juos apšvietus netikrais saulės spinduliais, imituojančiais saulės šviesą saulėtą vasaros dieną jūros lygyje.
Tų pačių metų rugpjūtį kitas tyrimas pristatė teoretinį modelį, kuriame buvo paaiškinta, kaip saulė sunaikina SARS-CoV-2.
Tačiau tarp šių dviejų tyrimų rezultatų yra šiokių tokių neatitikimų. Juos žurnale „Journal of Infectious Dideases“ pateikė mokslininkų komanda iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje, Mančesterio universiteto ir Šveicarijos federalinio technologijos universiteto Ciuriche. Jie paaiškino, kad laboratorinių eksperimentų metu saulė virusą sunaikino net kelis kartus greičiau nei buvo prognozuojama teorijoje. Iš tiesų, virusai bandymų metu buvo nukenksminti net 8 kartus greičiau, nei buvo numatyta teorijoje.
Norėdami paaiškinti šį skirtumą, mokslininkai tikina, kad reikia gilintis ne tik į didesnį energijos kiekį išskiriančius Ultravioletinius B (UVB) spindulius, dėl kurių įdega mūsų oda, bet ir į Ultravioletinius A (UVA) spindulius, kurie išskiria mažiau energijos ir yra susiję su odos senėjimu.
„Teorijoje daroma prielaida, kad virusas yra sunaikinamas UVB spinduliams pažeidus viruso RNA“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Paolo Luzzatto-Fegizas iš mechanikos inžinerijos skyriaus Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.
„Žmonės mano, kad UVA spindulių efektas yra labai nežymus, tačiau jie galimai sąveikauja su kai kuriomis molekulėmis“, – pridūrė P. Luzzatto-Fegizas.
Visgi, tyrėjų komanda neatliko jokių simuliacijų ar eksperimentų, jie tik pabrėžė šį keistą skirtumą tarp turimų duomenų ir teorijos.
Darbo autorius teigė: „Taigi, mokslininkai dar nežino, kas išties vyksta. Mūsų analizė parodo papildomų eksperimentų poreikį, kuriuose būtų atskirai išbandyti įvairaus bangų ilgio spindulių poveikis virusui, esančiam skirtingose terpėse.“
Kai kuriose ligoninėse ir kitose padidintos rizikos erdvėse oras yra dezinfekuojamas, naudojant UVC spindulius, kurie yra septynis kartus stipresni už UVB. Tačiau šie spinduliai yra kuriami dirbtinai, nes juos sugeria mūsų planetos ozono sluoksnis ir natūralūs UVC spinduliai nepasiekia Žemės paviršiaus.
„UVC spinduliai puikiai tinka ligoninėms. Tačiau kitose aplinkose, pavyzdžiui, virtuvėse ar metropolitenuose, UVC spinduliai sąveikautų su įvairiomis dalelėmis ir taip susidarytų pavojingas ozonas“, – teigė tyrimo bendraautorė Julie McMurry.
Iš kitos pusės, UVA spinduliai yra saugūs, o juos galima paprastai generuoti nebrangiomis LED lemputėmis, kurios yra daug kartų stipresnės už natūralią saulės šviesą. Jeigu UVA spinduliai iš tikrųjų yra ta paskutinė detalė, kurios trūksta, tuomet juos būtų galima lengvai įtraukti į oro filtravimo sistemas ir pritaikyti kituose dezinfekavimo metoduose, sulėtinant Covid-19 plitimą padidintos rizikos erdvėse.
