Laikinajam ministrui, nuvykus į Pietų Ameriką, kelionės tikslas buvo stebėti naujo meteorologijos palydovo pakėlimą – keturių dienų kelionėje, finansuotoje iš Aplinkos ministerijos biudžeto.
Aplinkos ministerija atskleidė, kiek kainavo kelionė
Aplinkos ministerija naujienų portalui tv3.lt prasitarė, kad visa komandiruotė kainavo apie 3 020 eurų, o iš šios sumos 1 826 eurų turės kompensuoti organizatoriai.
Ši kelionė buvo traktuojama kaip „komandiruotė Prancūzijoje“, nors vyko Pietų Amerikoje, dėl to, kad Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos dalis – užjūrio departamentas ir regionas Pietų Amerikoje.
Ji, anot ministerijos, turi tą patį politinį statusą kaip ir bet kuris Prancūzijos regionas Europoje, kadangi galioja Prancūzijos įstatymai, naudojamas euras, gyventojai yra Prancūzijos piliečiai.
Aplinkos ministerijos teigimu, į šį renginį vyko būtent laikinasis ministras P. Poderskis, nes susitikimuose su Europos kosmoso agentūros ir EUMETSAT vadovais buvo būtinas politinę galią turintis atstovas, galintis derėtis aukščiausiu lygiu dėl Lietuvos dalyvavimo ir finansinių įsipareigojimų.
Kas tai per renginys?
Kaip rašė Aplinkos ministerija, tai yra išskirtinis renginys, kadangi tokie palydovai paleidžiami tik kartą per 10–20 metų. Metop antrosios kartos A1 – pirmasis poliarinis palydovas, kurtas bendradarbiaujant ESA ir EEUMETSAT, kurios visateise nare Lietuva yra nuo 2014 metų.
Naujosios kartos palydovai esą reikšmingai prisidės prie Europos lyderystės aplinkos stebėsenos srityje stiprinimo, taip pateikė savo įvertinimą Aplinkos ministerija. Jų teikiami duomenys taps itin svarbūs orų prognozėms (bendrosioms, jūrinėms, aviacinėms) ir klimato kaitos stebėsenai.
O šiuo metu EUMETSAT palydoviniai duomenys yra neva neatsiejama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos veiklos dalis, šios tarnybos specialistai reguliariai dalyvauja EUMETSAT organizuojamose veiklose.
Inovacija: zondai, kurie matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus
EUMETSAT, pasak Aplinkos ministerijos, yra parengusi pasiūlymą inicijuoti naują palydovų programą EPS-Sterna. Šią programą sudarytų meteorologinių palydovų spiečius, papildysiantis antrosios kartos poliarinių meteorologinių palydovų sistemą. Pradinį spiečių sudarytų šeši palydovai, kurių kiekvienas turės po moderniausią mikrobangų zondą.
Šie zondai matuotų energiją, atsispindėjusią nuo Žemės paviršiaus mikrobangų dažnių diapazone. Kadangi matavimus jie atliktų už regimojo diapazono ribų, temperatūros ir drėgmės stebėjimus bus galima vykdyti net esant apniukusiam dangui, lyjant ar sningant. Zonduose naudojami pažangūs sprendimai leistų per 5 valandas atlikti stebėjimus, apimančius 90 proc. Žemės rutulio.
Anot Aplinkos ministerijos, orų prognozių ir klimato paslaugų kokybė labai priklauso nuo aukštos kokybės stebėjimų. Per pastaruosius 40 metų prognozių tikslumas pastebimai pagerėjo, o viena pagrindinių to priežasčių – padidėjęs aukštos kokybės stebėjimų iš meteorologinių palydovų prieinamumas ir jų įtraukimas į skaitmeninius orų prognozių bei klimato modelius.
Pasekmė: tikslesnės orų ir klimato prognozės
Kaip pabrėžė Aplinkos ministerijos atstovai, tikslesnės orų ir klimato prognozės gali padėti sumažinti dažnėjančių ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių poveikį. Prognozės svarbios siekiant veiksmingai prisitaikyti prie klimato kaitos visuose sektoriuose, o jų nauda didėja augant prognozių tikslumui ir patikimumui.
EPS-Sterna gerokai pagerintų skaitmeninių orų prognozavimo modelių tikslumą, nes teiktų duomenis pasauliniu mastu precedento neturinčia aprėptimi ir dažnumu.
Ši programa ypač svarbi orų stebėjimui virš ašigalių ir šiaurinėse platumose, kur geostacionariosios orbitos palydovų informacijos skiriamoji geba menkesnė.
Ekspertas: turbūt įmanoma sakyti, kad Prancūzijos Gviana yra Prancūzija
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas, sureagavęs į šį incidentą, sakė, kad laikinasis ministras galėjo kelionę į Prancūzijos Gvianą formaliai laikyti vykusia Prancūzijoje, nes tai yra jos užjūrio departamentas.
„Viena vertus, atrodo, ten kažkoks meteorologijos palydovas turėtų būti iškeliamas. Tai teoriškai turbūt galima pritempti. Lygiai taip pat, na, Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos užsienio užjūrio departamentas.
Tai irgi, labai techniškai žiūrint, turbūt įmanoma sakyti, kad tai yra Prancūzija. Ir ten, man atrodo, net skrydžiai techniškai, jeigu vykdomi iš Prancūzijos, yra laikomi vidaus skrydžiai“, – pradėjo kalbėti jis.
Kyla abejonių, ar Poderskio kelionė, pateisina išlaidas
Tiesa, ekspertas, toliau komentuodamas pabrėžė, kad nors kelionę galima formaliai pateisinti, kyla abejonių, ar vien palydovo paleidimo stebėjimas be kitų darbo reikalų pateisina išlaidas ir ministro dalyvavimą.
„Jeigu labai žiūrint atsietai, yra tų sąlyčio taškų, kur galima sakyti – kelionė vis dar yra Europos Sąjungoje ir pažiūrėti, kaip tas palydovas iškeliamas.
Bet iš kitos pusės, vien tiktai pažiūrėjimas į palydovo iškėlimą nežinau, ar tai pateisina tas išlaidas. Kitas dalykas – nepanašu, kad vyktų kiti pareigūnai, kurie būtų tiesiogiai už meteorologiją atsakingi Aplinkos ministerijoje arba pavaldžiose institucijose.
Na, ir trečias aspektas – neatrodo, kad būtų numatyta ir kitų su darbu susijusių renginių, bent jau viešai apie tai nėra skelbiama. Tai keliamas klausimas, ar iš tikrųjų ten ministro dalyvavimas taip labai pakeis kažką – sėkmingą ar nesėkmingą raketos kėlimą, ar dar ką nors“, – pasidalino pašnekovas.
I. Kalpokas įvardijo, kodėl ši komandiruotė buvo pateikta, kaip vykstanti Prancūzijoje, nors iš tikrųjų vyko kitame žemyne, Pietų Amerikoje.
„Yra legendinis posakis – žmogiška klaida. Tai galima sakyti, kad tiesiog nepakankamai tiksliai įvardinta vietovė buvo. Juo labiau, kad, techniškai žiūrint, taip – tai vis dar yra Prancūzijos teritorija. Tik tiek, kad po tuo slepiasi gerokai tolimesnis skrydis ir gerokai didesnės išlaidos.
Tai, manau, tiesiog buvo prisidengta tuo, kad tarsi ir nesumeluota, bet tuo pačiu suformuluota taip, kad, į detales nepažiūrėjus, niekam nekiltų klausimų ir būtų galima ramiai ir šiltai užbaigti ministravimą“, – pasisakė politologas.
Sureagavo Gentvilas
Į tai, pirmiausia, savo feisbuko paskyroje sureagavo liberalas Simonas Gentvilas.
„Kosmoso turizmas!
-Ką darai kai Tavo Vyriausybė krizėje, Tu laikinasis ministras, o lietaus debesys iš Lietuvos nesitraukia?
-Išskrendi į Pietų Ameriką stebėti raketų paleidimo „darbiniais reikalais“!
Šiandien Aplinkos ministro P. Poderskio darbotvarkėje kukli frazė „komandiruotė Prancūzijoje“. Be specifikos – ministre, gal vykstate aptarti mums svarbių UNESCO reikalų ar į EBPO renginius pasisemti patirties?
Ne, pasirodo kelionė keliaujate net ne Europon, o į Prancūzijos Gvinėją, Pietų Amerikos pakrašty.
Ką ten veiksime? Palydėsime į kosmosą iškylančio naujo meteorologijos palydovo! Tam net 4 dienos kelionės iš Aplinkos ministerijos biudžeto. Beje, Tavęs nelydi niekas iš profesionalių meteorologų iš pavaldžios įstaigos Meteo.lt.
Kita vertus nenuostabu, kai ministro kadenciją pradedi nuo ministro automobilio paieškos ir kabineto remonto, gera ją užbaigti turistine kelione iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Linas Jonauskas, Inga Ruginiene, Remigijus Žemaitaitis, Tomas Tomilinas, Audrius Radvilavičius čia mūsų prioritetai? ir gal pasakysite profsąjungoms Audrius Gelžinis ir Vaidas Laukys, kodėl pavaldžiose AM įstaigose 2025 asignavimai mažesni nei 2024 m.? Pinigų nėra? Pinigų yra!
Aplinkos ministerija kolektyvas linkėjimai!“, – rašoma S. Gentvilo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bet avia bilietų iš Lietuvos,manau, tikrai neapmokės. Taip pat Lietuvos mok. mokėtojai apmokės ir komandiruotpigius.
O nemokamai pagyventi gerame viešbutyje, nemokamai pavalgyti ir pamatyti renginį kas nenorės.
Jis labai panašus į Šakalienę, kuri ne tik Seimo sandėlį ištuštino už 23 k eurų, bet reikia /nereikia skraido VIP klase.
Bet kokį renginį ar susitikimą galima organizuoti nuotoliu šiais laikais.
Klausimas, kiek Lietuva pasiruošusi mokėti už tokių veikėjų išlaidas... Reiktų bent iki cento viešinti!
