Plačiau apie mikroplastiko pavojus papasakojusi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja prof. Violeta Kaunelienė konstatavo, kad ši problema darosi vis aktualesnė ir ją spręsti nėra taip paprasta.
Vienas didžiulių mikroplastiko šaltinių – ir tam tikri drabužiai
Mokslininkės aiškinimu, plačiąja prasme mikroplastikai – tai plastiko dalelės, kurių dydis svyruoja iki 5 milimetrų. „Šias daleles mes galime puikiai matyti plika akimi, nes jos yra pakankamai didelės. Aišku, moksle didžiausias dėmesys skiriamas mažesnėms frakcijoms, nes kuo mažesnės dalelės, tuo jos yra toksiškesnės“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
V. Kaunelienė atkreipė dėmesį, kad mikroplastikai gali būti pirminiai ir antriniai. „Pirminiai mikroplastikai paprastai yra tie, kurie pramonėje dedami į įvairias kosmetikos priemones, dažniausiai – šveičiamojo pobūdžio produktus, tokius kaip šveitikliai, pastos. Antrinis mikroplastikas susidaro yrant pirminiam plastikui, dažniausiai – dideliems plastiko gaminiams, kurie suyra į mažas daleles.
Nors nanoplastikais gali būti laikomi mikroplastikai, mažesni už 1 mikrometrą, jei kalbėsime apie aerozolius, tai būtų daleles, mažesnės už 100 nanometrų. Tiek mikroplastiko, tiek kitos sudėties tokios mažos dalelės paprastai yra toksiškos visiems organizmams“, – komentavo mokslininkė.
Pašnekovė priminė, kad ištyrus toksišką nanoplastikų poveikį jau yra priimami sprendimai – atitinkami teisės aktai, kurie šias medžiagas eliminuos iš kosmetikos priemonių. Tuo metu pagrindiniai antrinio mikroplastiko šaltiniai yra sintetinė tekstilė ir padangų nusidėvėjimas, su kuo, mokslininkės teigimu, kovoti nėra taip paprasta.
„Guma, iš kurios pagamintos padangos, yra polimerinė medžiaga, kuriai dūlant susidaro mikroplastikai. Taip pat visi kiti plastikiniai gaminiai, kurie yra aplinkoje, taip pat dūla ir virsta į mikroplastiką. Nors plastikiniai maišeliai dažnai įvardijami vos ne kaip pagrindinis plastiko šaltinis gamtoje, reikšmingiausi šaltiniai yra mano du paminėti.
Sintetinės tekstilės gaminių šiais laikais dėl pigios greitosios mados turime labai daug. Didžioji dalis mikroplastiko dalelių atsiskiria skalbiant tokius drabužius, tačiau tai taip pat įvyksta ir sausoje būsenoje“, – komentavo V. Kaunelienė.
Gali sukelti rimtų sveikatos problemų
Mikroplastikai į organizmą gali patekti įvairiais būdais – net per odą, tačiau dažniausiai tai įvyksta per kvėpavimo takus, taip pat vartojant maistą, vandenį. Pašnekovė įspėjo, kad patekę į žmogaus organizmą mikroplastikai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
„Daugėja tiek in vitro tyrimų su ląstelėmis, tiek in vivo (su gyvais organizmais), kurie rodo, kad nanoplastikai gali giliai įsiskverbti į organizmą. Jų randama praktiškai visuose organuose, jie netgi praeina kraujo-smegenų barjerą ir patenka į smegenis.
„Pagrindiniai antrinio mikroplastiko šaltiniai yra sintetinė tekstilė ir padangų nusidėvėjimas, su kuo, mokslininkės teigimu, kovoti nėra taip paprasta.“
Mūsų ląstelėms plastikas tikrai nėra reikalingas, todėl tai kelia oksidacinį stresą, įvairias uždegimines ligas. Toksiškumo tyrimai yra plėtojami toliau, tačiau jie nedėkingi tuo, kad kai kuriam toksiniam poveikiui, ypač kalbant apie onkologinius susirgimus, nustatyti reikia laiko.
Be to, mes visada esame veikiami dešimčių, jei ne šimtų cheminių medžiagų, plastikų ir kitų dalelių, ir tas poveikis visada yra kompleksinis. Bet iš principo yra nustatyta, kad nano ir mikro plastiko dalelės gali lengvai cirkuliuoti organizmuose ir daro savo žalingą darbą“, – dėstė ji.
Vandenį saugiau gerti iš buteliuko ar čiaupo?
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad mikroplastikų toksiškumą lemia ir cheminiai priedai, naudojami gamyboje, kad plastikas būtų atsparus ir turėtų kitas technines savybes:
„Pavyzdžiui, plastifikatoriai, degumą mažinančios medžiagos, stabilizatoriai – šios ir kitos medžiagos gali turėti dar didesnį toksinį poveikį nei pats mikroplastikas. Todėl su plastiku apskritai bet kur buityje, kiek tai įmanoma, svarbu elgtis atsakingai.“
„Tyrimai rodo, kad mikroplastiko kiekiai vandenyje iš čiaupo yra mažesni negu buteliukuose.“
Vienas tokių paprastų dalykų – geriau rinktis vartoti vandenį iš čiaupo nei plastikinio buteliuko. „Lietuvoje turime labai kokybišką geriamąjį vandenį iš čiaupo. Aišku, turime suprasti, kad vanduo į mūsų čiaupus šiais laikais dažniausiai vėlgi atiteka plastikiniais vamzdžiais, tad dalis kenksmingų medžiagų patenka į geriamąjį vandenį. Bet tyrimai rodo, kad mikroplastiko kiekiai vandenyje iš čiaupo yra mažesni negu buteliukuose.
Vienas iš aspektų yra tai, kad plastikiniai buteliukai yra žymiai paveikesni mechaniniam poveikiui – jį glamžant, traškinant atsiskiria daugiau mikroplastiko, negu to nedarant.
Kitas dalykas – vienas iš svarbiausių plastikinių polimerinių medžiagų irimą skatinančių veiksnių yra ultravioletinė spinduliuotė arba saulės šviesa. Taigi visi šie buteliukai, norime nenorime, tai patiria, ko nepasakytume apie vamzdynus“, – aiškino V. Kaunelienė.
Rinktis drabužius ne iš sintetinio pluošto
Ji sutiko, kad visiškai išvengti plastiko naudojimo buityje sudėtinga, bet, kai įmanoma, maistui, vandeniui laikyti reikėtų rinktis ne plastikinius indus, juos keisti į stiklinę ar nerūdijančio plieno tarą.
„Suprantama, kad yra situacijų, kai esame priversti vartoti vandenį iš buteliukų, pavyzdžiui, renginiuose ar kitur, ne visuomet turime savo gertuvę ar stiklinę. Bet jei paliekame vasarą buteliuką automobilyje, kuriame jis užkaista, po to – vėl atvėsta, tikėtina, kad jame bus pakankamai nemažai kenksmingų medžiagų“, – kalbėjo mokslininkė.
Pašnekovė taip pat patarė rinktis natūralaus pluošto drabužius. Vis tik ji konstatavo, kad plastiko visiškai išvengti nepavyks.
„Mes ir kvėpuosime miesto oru, kuriame yra visas kokteilis medžiagų, tarp jų – ir mikroplastikai. Be to, ir dviejų etapų nuotekų valymo procesas tik nedidele dalimi pašalina mikroplastikus, kurie dažniausiai susitelkia nuotekų dumble, dalis jų, ypač mažesnės frakcijos, patenka į vandens telkinius.
Ten jie patenka į vandens organizmus, o mes, vartodami tokią žuvį ar jūros gėrybes, vėlgi potencialiai per mitybos grandinę gauname mikroplastiko į savo organizmą. Dar kitas dalykas, kad kartais nuotekų dumblo naudojimas tręšimui yra labai neatsargiai vertinamas. Iš tikrųjų taip pakankamai daug įvairių teršalų potencialiai gali patekti į maisto produktus“, – kalbėjo V. Kaunelienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!