Įvairiais būdais apgauti gyventojus mėginantys internetiniai sukčiai šį kartą nusprendė apsimesti lietuvių naudojamo komercinio SEB banko atstovais.
Siųsdami žinutes elektroniniu paštu, sukčiai neva prašo SEB klientų atnaujinti savo duomenis.
„Gerbiamas kliente! Norėtume paprašyti jūsų pagalbos atnaujinant savo duomenis“, – teigiama sukčių laiške.
Be to, piktavaliai nurodo, kad prievolė atnaujinti duomenis yra taikoma visiems bankams dėl neva pakeisto kodekso straipsnio.
Tiesa, koks tai kodeksas sukčiai nenurodo, o tik pasako, jog neva privaloma patikrinti visų banko klientų duomenis ir juos atnaujinti.
„Kaip ir visi bankai, pagal pakeisto kodekso 253/2008 straipsnį privalome patikrinti ir atnaujinti visų savo klientų asmens duomenis“, – teigia jie.
Apgavikai taip pat tvirtina, jog neva seni SEB banko kliento duomenys greitai nustos galioti, o taip nutikus, klientas tariamai nebegalės atlikti bankinių pavedimų ir iš savo banko kortelės išsiimti grynųjų pinigų.
„Jei jūsų duomenys nebus atnaujinti iki 22.11.2024, turėsime imtis veiksmų pagal minėto įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Jei turite pas mus sąskaitų, jos bus užblokuotos mokėjimams ir grynųjų pinigų išėmimui“, – gąsdina sukčiai, nurodydami nuorodą per kurią reikėtų „atnaujinti savo asmens duomenis“.
SEB bankas įspėja atkreipti dėmesį į detales
SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė patvirtino, kad ši elektroniniu paštu žmonėms siunčiama žinutė iš tiesų yra sukčių.
„Tai išduoda keli požymiai – Ne SEB el. pašto adresas adresų laukelyje, nuoroda į „Google“, kurią kviečiama spausti, gramatinės, stilistinės ir loginės teksto klaidos, prašymas skubiai atlikti tam tikrus veiksmus, spaudimas“, – nurodo D. Uosytė.
SEB banko atstovė taip pat primena gyventojams kritiškai žvelgti į gautas SMS žinutes ir elektroninius laiškus bei nespausti atsiųstų nuorodų, o banko interneto adresus vartotojams rekomenduojama įvesti patiems arba nuėjus į oficialų banko interneto puslapį.
„Gavus pranešimą valstybinės institucijos vardu taip pat rekomenduojama informaciją pasitikrinti jungiantis į oficialų institucijos interneto banką, o ne per gautą nuorodą SMS žinutėje“, – komentuoja D. Uosytė.
Pašnekovė prideda, kad bankas gyventojams niekada nesiunčia savo klientams nuorodų į interneto banką SMS žinutėmis, el. laiškais, kur būtų reikalaujama suvesti savo asmens duomenis.
Ji taip pat atkreipia dėmesį dėmesį, kad telefoninių skambučių metu banko atstovai taip pat niekada neprašo klientų atskleisti savo konfidencialių prisijungimų prie interneto banko ar mokėjimų kortelių duomenų.
Be to, D. Uosytė tvirtina, kad šiam ir kitiems panašiems piktavalių veikimo būdams yra vienas bendras panašumas – spaudimas kuo greičiau atlikti jų prašomą veiksmą.
„Kai tik sulaukiate kokio nors netikėto prašymo, raginimo ar reikalavimo atskleisti savo asmeninius ar prisijungimo prie interneto banko duomenis, siūlome paprastą dalyką – nesiimti jokių veiksmų iš karto ir sąmoningai palaukti bent pusvalandį iki reaguojant į laišką ar žinutę. Ta pati taisyklė galioja ir sulaukus skambučio iš bet kokio nežinomo telefono numerio“, – sako D. Uosytė.
Ji taip pat prideda, kad, jei paspaudėte nuorodą, kuri dažniausiai nuveda žmogų į netikrą banko interneto puslapį, jame nereikėtų vesti jokių savo asmens ar banko duomenų. Taip pat neatlikti jokių veiksmų telefone per „Smart-ID“ programėlę.
„Tik tuo atveju, jei klientas įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų kliento vardu.
Atkreipiame dėmesį, kad kai „Smart-ID“, SEB programėlė ar mobiliojo parašo programėlė prašo įvesti PIN1 ar PIN2 kodus, visada giliai įkvėpkite ir perskaitykite tikslų informacinį pranešimą prieš vesdami PIN1 ir PIN2 kodus (ypač PIN2, nors budrumo reikia visuomet). Pranešime, kuris siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada būna informacija, kur keliauja pinigai – sąskaitos fragmentas ir konkreti suma. Deja, daug gyventojų viską spaudo taip greitai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada kai ši informacija pateikiama prieš pat nosį. Skubėjimas čia – tikras priešas.“, – komentuoja D. Uosytė.
Perspėja kokiomis schemomis dažniausiai veikia sukčiai
Kiek anksčiau Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt yra teigęs, kad pastebima, jog sukčiai paskutiniu metu iš žmonių išvilioja vis didesnes sumas pinigų.
Jis taip pat pasidalino kokiais būdais sukčiai internetinėje erdvėje šiuo metu veikia dažniausiai:
- „Skambina prisistatydami „Google“ arba finansų įstaigų ar policijos darbuotojais. Jeigu prisistato vienos įstaigos, po to pokalbį tęsia tariamai kitos įstaigos atstovai.
- Nurodo, kad nutekinti asmens duomenys, įšaldyta ar užgrobta sąskaita, sustabdytos neteisėtos finansinės operacijos ir pan.
- Gali daryti video skambučius ir rodytis su uniforma. Skambina tiek paprastu telefonu, tiek per „Whatsapp“ ar kitas programėles.
- Prašo atiduoti banko korteles, prisijungimo kodus, atvyksta į namus, arba nurodo jas perduoti „Bolt“ vairuotojams.
- Gali prašyti įsirašyti „Anydesk“ ar kitą programėlę, kuria po to kontroliuojamas nukentėjusiojo įrenginys.
- Įprastai kalba rusų kalba, bet pasitaiko ir lietuviškai kalbančiųjų atvejų.
- Prašo neskambinti policijai, finansų įstaigoms arba paskambinus nesakyti tiesos (pvz. nesakyti, kad banko kortelę paėmė asmenys, nesakyti dėl ko prašoma pakelti išgryninimo limitą, nesakyti, kad jam yra skambinama).
- Nukentėjusiajam įteigiamas nepasitikėjimas policijos ar finansų įstaigomis.
- Prašo atiduoti ir turimus grynuosius pinigus“, – nurodė R. Matonis.
Nors per antrąjį šių metų ketvirtį, remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, sukčiavimo atvejų, lyginant su I-uoju šių metų ketvirčiu sumažėjo, tačiau apgavikų išviliota pinigų suma – aukštesnė.
Štai 2024 m. II-ąjį ketvirtį užfiksuota – 3335 sukčiavimo atvejų ir išviliota 4,8 milijono eurų. O šių metų I-ąjį ketvirtį fiksuoti 3760 sukčiavimo atvejai ir išvilioti apie 3,9 milijono eurų.
Tiesa, per II-ąjį ketvirtį iš išviliotų 4,8 milijono eurų, apgautiems gyventojams ir įstaigoms pavyko sugrąžinti apie 730 tūkst. eurų.
Kol kas 2024 m. sukčiai dažniausiai savo aukas mėgina apgauti netikromis SMS ir elektroninio pašto žinutėmis (phsingo būdu) bei ir investiciniais sukčiavimais ir „avansiniais mokėjimais“.
Daugiausiai gyventojų lėšų – net 1,7 milijono eurų – iš gyventojų buvo išviliota investicinio sukčiavimo būdu.
